Prieš gerus du dešimtmečius Širvintose savo kriminalinį gyvenimo etapą pradėjęs Robertas Visockis sulaukė jau 24-ojo savo teistumo. 2002 metų liepos 3 dieną Širvintų rajono apylinkės teismo pagal tuo metu galiojusį Baudžiamąjį kodeksą už vagystę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme nuteistas vyras vėliau pasileido „gastrolių“ per įvairius šalies teismus. Jam iškeltos baudžiamosios bylos net 12 kartų buvo nagrinėjamos Mažeikiuose, penkis kartus – Jonavoje, dukart – Kaune, po kartą Raseiniuose, Akmenėje ir Vilniuje. Šįmet prie jų prisidėjo ir Trakai, kur Robertas buvo teisiamas dėl vagystės ir turto sunaikinimo ar sugadinimo.
Roberto Visockio kelionės per šalį neatsitiktinės. Jis įvardijamas kaip asmuo, nevedęs, nedirbantis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos. Kaip vilką maitina kojos, taip ir vienišius Robertas prasimano keliaudamas.
Pastarąjį kartą Roberas Visockis 2018 metų vasarį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu už įvairius nusikaltimus buvo nuteistas 4 metams laisvės atėmimo, o į laisvę išėjo 2021-ųjų vasarą. Neprabėgus nė metams, tame pat Kaune jis išklausė nuosprendį, jog už vagystę ir turto sunaikinimą bei sugadinimą vėl yra siunčiamas už spygliuotų vielų 4 metams. Per trumpą laiką laisvėje jo pasidarbuota iš peties, nes jau sėdėdamas kalėjime Robertas Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo nuteistas 4 metams 6 mėnesiams už analogiškus nusikaltimus, kuriuos padarė tada paleistas į laisvę.
Paaiškėjo, kad čia dar ne pabaiga. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų jis buvo teisiamas už 2021 metų rugsėjo 10 dieną įvykdytus nusikaltimus Elektrėnuose.
Kaip atsidūrė Elektrėnuose, Robertas Visockis nedaugžodžiavo. Anot jo paaiškinimo, 2021 metų rugsėjo 10 dieną iš Kauno į Elektrėnus atvažiavo turėdamas tikslą ką nors pavogti. Matyt, sėdo į pirmą pasitaikiusį autobusą. Būtų autobusas į Širvintas, Roberto būtų vaikščiota mūsų gatvėmis.
Sulaukęs nakties, jis apie 3.15 val. šalia rastu betono luitu išdaužė Elektrėnuose esančios „Camelia“ vaistinės filialo priekinių durų įėjimo stiklą. Įbėgęs į vaistinę, jis kasos aparate buvusiu rakteliu atrakino pinigų stalčių ir iš jo paėmė 58 Eur grynaisiais. Tuomet, išlaužęs duris, jis įbėgo į pagalbines patalpas, ant lentynos radęs seifo raktą ir išlaužęs dar vienas duris, atsirakino seifą ir iš jo pagrobė 2200 Eur grynaisiais. Be pinigų, seife buvo ir dėžutės su vaistais. Teisiamasis aiškino manęs, kad dėžutėse yra maisto papildai, kuriuos bus galima parduoti. Įsidėjęs į krepšį ir tai, įsibrovėlis paspruko į miškelį, kur praleido naktį. Suskaičiavęs pinigus ir nusprendęs, kad jų yra užtektinai maistui, vagis miškelyje paliko rastus medikamentus ir išvažiavo į Kauną.
Suveikus signalizacijai, į įvykio vietą atskubėjo saugos tarnybos darbuotojas. Jis rado išdaužtą durų stiklą ir apie įvykį pranešė budėtojui bei laukė pareigūnų.
Atvykusi vaistinės darbuotoja rado atidarytus visus stalčius, išmėtytus vaistų receptus, atidarytą spintą, kurioje laikomi įvairūs administraciniai dokumentai. Ant grindų gulėjo numestas kasos aparato stalčius su eurocentų monetomis. Vagis seifą atrakino raktu, kuris visada buvo laikomas pagalbinių patalpų koridoriuje esančioje lentynoje po įvairiomis kaukėmis ir dokumentais.
Peržiūrėjus vaistinės patalpose įrengtų kamerų įrašus buvo pastebėta, kad lange užfiksuotas praeinančio žmogaus siluetas. Tamsiai apsirengęs ir gobtuvą užsidėjęs žmogus patenka į vidų. kameros užfiksavo, kaip jis judėjo patalpose.
Išdaužęs durų stiklą, teisiamasis vaistinei padarė 250 Eur žalą.
Tik naivuolis galėtų pagalvoti, kad seife laikomi maisto papildai. Kaip paaiškėjo, iš vaistinės buvo pavogtos dvi dėžutės (60 vnt.) psichotropinių medikamentų „Chlonazepam“.
Naivu būtų patikėti ir mums, išgirdus teisiamo Roberto Visockio pasakojimus, kad jis dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi ir supranta, kad reikia kažką keisti gyvenime. Jo žodžiais, išėjęs į laisvę jis nori gyventi kitaip, susirasti darbą, gyvenamąją vietą, su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka ir pažada jį atlyginti.
Dėl įsibrovimo vaistinė patyrė kiek daugiau nei pustrečio tūkstančio eurų nuostolį.
Teisiamais prašė atsižvelgti, kad tikslo vogti psichotropines medžiagas jis neturėjo: medikamentus paėmė atsitiktinai, skubėdamas ir manydamas, jog tai maisto papildai. Teismas į tai atsižvelgė ir pripažino, jog psichotropiniai vaistai buvo pavogti veikiant netiesiogine tyčia, t.y. Robertas Visockis vogė tai, ką rado seife, bet ne ieškodamas jame būtent psichotropinių medžiagų ir vogė neįsitikinęs, kad seife esančios medikamentų dėžutės yra psichotropiniai vaistai. Todėl kaltinimo teiginys, nurodantis kaltinamojo tiesioginę tyčią – „turėdamas tikslą pagrobti šiuos psichotropinių medžiagų turinčius medikamentus“ – pašalintas iš pareikšto kaltinimo.
Tai, kad Robertas Visockis teisiamas 24-ąjį kartą, nėra visai tikslu. Nedetalizuodamas teismas konstatavo, kad jis praeityje teistas 26 kartus. Naują nusikaltimą jis įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą; nusikalstamas veikas vykdo analogišku būdu; administracine tvarka nebaustas; nevedęs; nors darbingo amžiaus, tačiau oficialiai niekur nedirbo; nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Roberto Visockio padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog vagystės yra jo pragyvenimo šaltinis.
Į tai, kad teisiamasis teigė, jog nuoširdžiai gailisi, atsiprašo už padarytas nusikalstamas veikas, bando kabintis į gyvenimą, būdamas laisvės atėmimo vietoje dalyvauja mokomojoje programoje kaip gyventi išėjus iš įkalinimo įstaigos, teismas reagavo nuomone, kad tokį asmenį taisyti įmanoma tik izoliavus nuo visuomenės. Subendrinus bausmes, jis izoliuotas dar bus 5 metus 3 mėnesius. Žinoma, jei nepaaiškės, kad mažiau nei per metus laisvėje nuteistasis yra padaręs ir daugiau nusikaltimų.
Iki šiol ilgiausios trukmės laisvės atėmimo bausmė Robertui Visockiui buvo skirta 2012-ųjų lapkritį: subendrinus kelias bausmes, jam buvo skirta 6 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Robertas Visockis turės atlyginti vaistinei padarytą žalą, tačiau kiek tai realu, leidžia suabejoti teismo pastebėjimas, jog asmens turtinė padėtis yra sunki: šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausme, nedirba, santaupų neturi. Būtent tai pasitarnavo priimant sprendimą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko padėtį.
