Gal pasaka, gal ne, kaip Žygintas dirbo sukčiams

Galima prognozuoti, kad netrukus vienais populiariausių nusikaltimų taps nenušauto briedžio dalybos, o jei tiksliau – prekyba turtu, kurio neturima. Taip spėti verčia palyginti per trumpą laiką išnagrinėtos kelios bylos, kuriose buvo nuteisti jaunuoliai už tai, kad interneto svetainėse pasiūlė pirkti neva jų turimus automobilius, iš pirkėjų pareikalavo avanso, tačiau paskui nei pardavė automobilius, nei grąžino į jų nurodytas sąskaitas pervestus pinigus.

Kadangi visais atvejais apsišaukėliai prašė pervesti po 100 eurų, dėl nedidelės sumos jų veiksmai buvo traktuoti kaip smulkusis turto grobimas arba, kaip įvardija trečią mėnesį galiojantis Administracinių nusižengimų kodeksas, – smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas. Pagal šį kodeksą toks nusižengimas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 90 iki 300 eurų. Nuo 2015 metų sausio 1 dienos patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis sudaro 37,66 Eur, taigi žala neturi viršyti 112,98 Eur.

Galimas dalykas, Žygintas B. ar su juo bendrininkavę asmenys, jei tokių tikrai buvo, šito nežinojo, o gal paprasčiausiai nugalėjo godumas. Kadangi padaryta žala siekė 150 Eur, Žygintui buvo iškelta baudžiamoji byla. Širvintų rajono apylinkės teismas jaunuoliui skyrė galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojo tris mėnesius būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., o visą bausmės laiką – mokytis.

Žyginto B. padarytas nusikaltimas panašus į mūsų jau anksčiau aprašytus, tačiau turi savų niuansų.

Ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo buvo pradėtas gavus nukentėjusio E. B. pareiškimą, kad 2016 metų rugpjūčio 22 dieną, radęs interneto svetainėje autogidas.lt skelbimą apie už 1300 Eur parduodamą traktorių MTZ-80, susisiekė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir jo nurodymu pervedė 150 Eur į Žyginto B. sąskaitą. Pirkėjui buvo pažadėta, kad traktorius iš Kauno rajono bus pristatytas į E. B. namus.

Pervedus pinigus, nenustatytas asmuo į E. B. skambučius neatsakė, traktoriaus nepristatė, pinigų negrąžino. Tokiu būdu Žygintas B. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – 150 Eur. Šiais savo veiksmais jaunuolis padarė baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Ikiteisminio tyrimo metu Žygintas B. kaltę pripažino ir paporino keistą istoriją, kuri daugeliui gali pasirodyti panaši į pasaką. Anot jaunuolio, 2016 metų liepos mėnesį jam į Facebook paskyrą kažkoks žmogus parašė žinutę ir pasiteiravo, kokiame banke jis turi sąskaitą. Tas žmogus neprisistatė. Paskui tas žmogus paklausė, ar gali jam persiųsti pinigus. Jis žinute nurodė savo banko sąskaitą ir telefono numerį. Tuo jų susirašinėjimas Facebook paskyroje baigėsi. Gal po savaitės jis sulaukė skambučio į savo numerį. Skambino iš jam nežinomo numerio. Paskambinęs asmuo prisistatė tuo pačiu žmogumi, kuris rašė Facebook’e dėl sąskaitos, ir paprašė patikrinti sąskaitą, nes joje turi būti pinigų. Dar pasakė, kad jam paskambins draugas, su kuriuo susitars, kur tuos pinigus perduos.

Kai paaiškėjo, kad pinigų yra, iš karto juos paėmė bankomate ir laukė skambučio, kad galėtų atiduoti. Taip buvo nemažai kartų. Niekada nesakydavo, ar už tai jam kažką duos, kiek pinigų atiteks, o ir jis pats to neklausdavo. Pirmą kartą paskambino tą pačią dieną, kai tik paėmė pinigus. Skambino iš privataus numerio, neprisistatė, tik nurodė, kelintą valandą ir kur būti su pinigais. Žyginto teigimu, jam sumos nesakydavo, tik pabrėždavo, kad žino, kiek turi būti. Jis suprasdavo: kiek perveda, tiek ir turi atiduoti. Susitikimo vietos būdavo įvairios, ne tik Širvintose (autobusų stotyje, prie parduotuvės „Maxima“, turgaus aikštelėje), bet ir Vilniaus autobusų stotyje. Kai reikdavo važiuoti į Vilnių, jam neva pasakydavo, kad gali paimti iš tų pinigų kelionei. Vilniaus autobusų stotyje jam paskambindavo, sužinodavo, kur jis yra, tada prieidavo žmogus ar jis pats eidavo ieškoti. Kaskart būdavo vis kitas žmogus. Atiduodamas tam žmogui pinigus, su juo nekalbėdavo, perduodavo ir nueidavo.

Kiek jis galėdavo iš gautų pinigų pasilikti sau, jam nurodydavo skambinantysis: vieną kartą gavo, atrodo, 50 Eur, kelis kartus – po 10 Eur. Į jo sąskaitą pervesdavo įvairias sumas pinigų, daugiausiai – 400 Eur, mažiausiai – 100 ar 150 Eur. Žygintas B. sakė neturintis elektroninės bankininkystės, todėl niekada nežinojo, kokie žmonės jam perveda pinigus. Pinigus pervedinėdavo gal kokius 2 mėnesius, atrodo, – nuo liepos iki rugsėjo pradžios, kai pas jį atvažiavo policijos pareigūnai ir pasidomėjo, ar jis parduoda traktorių. Žygintas B. atsakė, kad neparduoda, tada policijos pareigūnai paskambino keliais telefono numeriais, bet jo telefono numeris buvo kitas. Tik tada jis supratęs, kad čia viską darė kažkokie sukčiai. Nuoširdžiai gailisi, kad taip darė ir nesikreipė į policiją, puikiai supranta, kad dabar jam vienam teks atlyginti sukčių padarytą žalą.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top