Vilniaus apygardos teismas panaikino Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo 2017-ųjų pabaigoje estas Plado K. buvo pripažintas kaltas pažeidęs eismo saugumo reikalavimus ir sukėlęs eismo įvykį, kai jo vairuojamas vilkikas „Mercedes Benz Actros 1841“ ties Pakalniškių kaimu (Kernavės seniūnija) atsitrenkė į savo eiga transportuojamą kombainą „Fortschritt E516B“. Šio eismo įvykio metu įvairius sužalojimus patyrė trys žmonės – vilkiko vairuotojas ir du kombainu važiavę žmonės. Kaltu pripažintam vilkiko vairuotojui buvo skirta 50 MGL (1883 eurų) dydžio bauda.
Kaltės nepripažino
Kaltinamas estas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Jis teigė, kad atsižvelgė į kelio sąlygas ir laikėsi visų reikalavimų: kadangi buvo tamsu, važiavo saugiu 70-80 km/val. įjungęs ilgąsias šviesas, kombaino kelyje nepastebėjo. Vilkiko vairuotojas po susidūrimo atsipeikėjo, kai kažkas beldėsi į vilkiko duris ir rusiškai paklausė, ar yra gyvų. Paskui sužinojo, kad vilkikas susidūrė su kombainu, kuris važiavo be šviesų – tai jam anglų kalba pasakė beldęs žmogus.
Tiek tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje Plado K. tvirtino važiuodamas matęs priešpriešiais atvažiuojančio automobilio žibintų šviesas ir dviratininką su šviesą atspindinčia liemene, kuris važiavo ta pačia kryptimi. Su atvažiuojančiu automobiliu prasilenkė, o paskui nieko neprisimena, taip pat ir tai, kaip aplenkė dviratininką. Automobilyje buvo įtaisytas vaizdo registratorius.
Eismo įvykio metu estas patyrė sunkius kūno sužalojimus – lūžo šonkauliai, abiejų kojų kaulai, buvo pradurti plaučiai. Vairuotojas apie tris mėnesius buvo gydomas ligoninėje.
Plado K, gynyba akcentavo, kad nukentėjusieji, važiuodami techniškai netvarkingu kombainu, įjungtais draudžiamais techniniais žibintais, kurių dalis važiuojant sugedo, ir nenaudodami reikalaujamų artimųjų šviesų ir gabaritinių šviesų, patys suklaidino vilkiko vairuotoją. Šis nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kadangi pirma kombaino važiavęs automobilis, šviesdamas kaltinamajam į akis, sukūrė akląjį lauką, už kurio tamsoje esantys objektai jau nebebuvo matomi, nes šviesos šaltinis blokuoja vaizdą, sukuria akląją zoną. Kaltinamasis laiku neišvydo dviratininko, o kai išvydo, stengėsi jo išvengti, kirto ištisinę kelio liniją. Kelių eismo taisyklės jam leido apvažiuoti šią kliūtį, o tuo tarpu kelyje buvo kombainas, kurio jis negalėjo matyti. Advokato manymu, lengvojo automobilio vairuotojas klydo nusprendęs įprastu lengvuoju automobiliu lydėti kombainą, važiuodamas pirma pastarojo 8-10 km/val. greičiu su įjungtais standartiniais mirksinčiais avarinės šviesos žibintais. Tokio trukdančio eismui transporto lydėjimo būdo Kelių eismo taisyklės nenumato – taip elgdamasis lengvojo automobilio vairuotojas klaidino kitus eismo dalyvius. Susidūrimui įtakos turėjo ir tai, kad dviratininkas, kurį staigiu manevru kaltinamasis buvo priverstas lenkti tamsiuoju paros metu, važiavo be raudonos spalvos žibinto ar atšvaito ir sudarė sunkiau pastebimą kliūtį.
Nors kombainu važiavęs P. R. teigė jokio dviratininko nematęs, jo buvimą patvirtino vaizdo registratoriaus įrašą ištyręs ekspertas. Nustatyta, kad dviratininkas važiavo ne kelkraščiu, o važiuojamąja kelio dalimi, 81 cm atstumu nuo dešinės kelio ženklinimo linijos. Dviratininko buvimą patvirtino ir netoli eismo įvykio esančioje autobusų sustojimo aikštelėje tuo metu buvęs liudytojas. Pasak jo, iš pradžių pravažiavo lengvasis automobilis, paskui jį iš tamsos išniro kombainas, kurio šviesų jis nematė. Šiems pravažiavus, liudytojas staiga išgirdo smūgį ir pamatė žiežirbas. Nubėgęs į įvykio vietą, jis pamatė prispaustą žmogų. Matė, kad į kairę pusę nuo avarijos vietos kažkas nubėgo vilkėdamas liemenę.
„Kombaino vairuotojas akivaizdžiai taip pat pažeidė transporto priemonių eksploatavimo taisykles“
Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu, vilkiko vairuotojas, tamsiu paros metu vairuodamas krovininį automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, pamatęs ta pačia kryptimi važiuojantį dviratininką, lenkė jį neleistinai kirsdamas horizontalią siaurą ištisinę liniją, draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į priešpriešiais važiavusį kombainą. Šį lydėjo lengvoji transporto priemonė su avariniais žibintais, kurie teismo nuomone, turėjo atkreipti kaltinamojo dėmesį tamsioje kelio atkarpoje, nors lengvasis automobilis ir lydėjo kombainą nutolęs nuo jo. Kombainas nors ir važiavo be šviesų, tačiau jo kabinoje vis tik degė šviesa. Kaltinamajam pastebėjus dviratininką ir sumažinus greitį, draudžiamoje vietoje nekirtus ištisinės kelio linijos ir neišvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, kombainui važiuojant net ir be šviesų, eismo įvykis nebūtų įvykęs, nors kombaino vairuotojas akivaizdžiai taip pat pažeidė transporto priemonių eksploatavimo taisykles, eksploatuodamas techniškai netvarkingą kombainą.
Rašydami apie byloje priimtą nuosprendį iškėlėme klausimą, koks būtų buvęs teismo verdiktas, jei dviratininkas vis dėlto būtų buvęs nustatytas? Kelių eismo taisyklės numato, kad važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Teigiama, kad dviratis buvo be raudono žibinto gale, taigi neatmetama, kad šio vairuotojas taip pat galėtų būti pripažintas sukėlęs eismo įvykį ar padaręs įtaką jam kilti. Pagaliau, dviratininkas galėjo būti ir neblaivus, važiavo nutolęs beveik metrą nuo kelkraščio.
Neišvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą buvo objektyviai neįmanoma
Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendį Plado K. advokatas apskundė Vilniaus apygardos teismui. Jis apeliaciniu skundu paprašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei jo ginamąjį išteisinti, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendį priėmęs Širvintų rajono apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Tarp jų nurodyta tai, kad nuosprendį priėmęs teismas, konstatuodamas nuteistojo veiksmuose buvus neatsargumą (nusikalstamą nerūpestingumą), savo išvados nemotyvavo ir nepagrindė jokiais byloje ištirtais įrodymais, todėl vilkiko vairuotojo kaltė byloje liko neatskleista ir neįrodyta.
Be kitų argumentų, apeliaciniame skunde teigiama, kad eismo įvykį nulėmė kombaino lydėjimas: lengvojo automobilio vairuotojas nusprendė įprastu lengvuoju automobiliu lydėti kombainą, važiuojant pastarojo priešakyje 8-10 km/h greičiu su įjungtais standartiniais mirksinčiais avarinės šviesos žibintais, o tokio trukdančio eismui transporto lydėjimo būdo Kelių eismo taisyklės nenumato. Jų 211 punkte numatyta, kad iš priekio lydint tamsiuoju paros metu važiuojančią žemės ūkio mašiną – ne tik žemės ūkio mašinos kraštiniai taškai privalo būti paženklinti įjungtais oranžiniais švyturėliais, tačiau ir priekyje važiuojantis automobilis taip pat turi būti su įjungtais oranžiniais švyturėliais – bet ne mirksinčiais avariniais žibintais. Ir tik tokiu atveju iš transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius, vairuotojų nereikalaujama prieš kelionę gauti ir su savimi turėti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ar savivaldybių nustatyta tvarka išduoto leidimo ir laikytis leidime nustatytų sąlygų.
Vaizdo registratoriaus analizė įrodo, kad eismo įvykyje dalyvavęs dviratininkas, kurį staigiu manevru buvo priverstas apvažiuoti Plado K., visos savo kelionės metu nuolatos pažeidinėjo Kelių eismo taisykles. Atsižvelgus į šioje vietoje esančio kelio plotį (3,1 m su 1 m kelkraščiu), apvažiuoti 81 cm nuo kelkraščio važiuojantį dviratį nė kiek neišvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą buvo objektyviai neįmanoma.
Akivaizdu, kad kombaino vairuotojas, jį lydėjusio lengvojo automobilio vairuotojas ir dviratininkas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko vilkiko vairuotojas pateko į avarinę situaciją.
Taip pasielgęs, vilkiko vairuotojas išgelbėjo dviratininko gyvybę
Išnagrinėjusi visus apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija iš esmės su visais jais sutiko. Maža to, ji konstatavo, kad kaltinamajam draudžiamoje vietoje nekirtus ištisinės kelio linijos ir neišvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, galėjo įvykti dviratininkui pražūtingas eismo įvykis, kurio buvo išvengta ir dėl tokioje situacijoje priimto tinkamo sprendimo bei atlikto dviratininko lenkimo manevro.
Teisėjų kolegija negalėjo prieiti prie išvados, jog vilkiko vairuotojas Plado K. padarė jam inkriminuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kolegija įvertino, kad kombainą vairavusio nukentėjusiojo elgesys, priešingai nei vilkiko vairuotojo Plado K. veiksmai, dalyvaujant eisme žiemą, tamsiu paros metu, su neregistruotu, techniškai netvarkingu kombainu, kėlė didelę grėsmę visiems eismo dalyviams.
Apeliacinė instancija Plado K. gynėjo skundą patenkintino, o apkaltinamąjį nuosprendį panaikino. Plado K. grąžintas vairuotojo pažymėjimas ir leidimas vairuoti sunkiasvores transporto priemonės, o esto tada vairuotas vilkikas ir puspriekabė – jas įregistravusioms Estijos įmonėms.
ŠK
