Yra tokia lietuviška patarlė, kad čigonas dėl kompanijos pasikorė. Kiekvienas ją interpretuoja savaip, tačiau patarlės mintis paprasta:priimant sprendimus reikia vadovautis savo galva, o ne elgtis, kaip kiti.
Vilniaus regiono apylinkės teismas skyrė administracinę nuobaudą 1979 metais gimusiam Valdemar’ui K., kuris lengvai apgirtęs ir neturėdamas teisės vairavo draugui Eduard’ui M. priklausantį automobilį.
Iš pradžių atrodė, kad vairuotojui bus iškelta baudžiamoji byla – kai Jauniūnų seniūnijoje policijos patruliai sustabdė automobilį BMW, jį vairavusiam Valdemar’ui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – alkotesteris parodė 1,72 prom. girtumą. Tuo tarpu baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka viršyti 1,50 prom. girtumą. Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Tačiau baudžiamoji byla keliama tik atlikus kraujo tyrimą, kuris patvirtina, kad vairuotojo kraujyje tikrai yra daugiau nei 1,50 prom. alkoholio. Šiuo atveju kraujo tyrimo duomenimis, Valdemar’o K. kraujyje buvo 1,37 prom. alkoholio.
Tiesa, vairavimas esant neblaiviam ir neturint teisės (ji iš šio vairuotojo yra atimta) dar buvo ne visi tąkart nustatyti administraciniai nusižengimai. Valdemar’as vairavo automobilį, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Traukiamas administracinėn atsakomybėn, Valdemar’as K. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad draugui priklausantį automobilį vairavo neblaivus todėl, kad … taip abu su draugu nusprendė. Jie gėrė degtinę su alumi, o paskui nutarė, kad Valdemar’as yra blaivesnis už Eduard’ą. Drauge tąkart ir važiavo, automobilio dokumentų neturėjo, apie padarinius tuo metu negalvojo.
Paaiškėjo, kad tai nėra pirmas atvejis, kai Valdemar’as neblaivus sėda prie vairo. Jis iki tol kelis kartus buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam ir neturint tam teisės, šįkart nusižengė dar nepasibaigus Administraciniame nusižengimų kodekse nustatytam terminui. Jo 40 straipsnis skelbia: jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai; padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.
Kodėl taip darydavo, Valdemar’as paaiškinti negalėjo, tik pripažino, kad išvadų taip ir nepadarė.
Valdemar’o paminėti „keli kartai“ – tai tik dalis tiesos. Šis vilnietis jau ketvirtą kartą įkliuvo vairuodamas transporto priemonę neturint tam teisės, neblaivus – trečią kartą. Todėl teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus didesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis baudą – 1350 Eur.
Administraciniame kodekse numatyta, kad už tokį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Automobilio savininkas Eduard’as M. į teismo posėdį neatvyko, nes, kaip teigė Valdemar’as, dirba užsienyje, o apie gręsiantį automobilio konfiskavimą jam yra žinoma. Įvertinęs, kad savininkas prieš tai su pažeidėju gėrė degtinę su alumi, paskui abu sprendė, kuriam vairuoti ir kuris yra girtesnis, Valdemar’ui vairuojant važiavo kartu, kad automobilis neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, teismas tai traktavo kaip neatsakingą automobilio savininko elgesį. Taigi automobilio BMW konfiskavimas – logiška visos neatsakingų poelgių grandinės išdava.
Žinant, kad Valdemar’as ankstesnių baudų nėra sumokėjęs, nedirba, tikėtis, kad šįkart bus kitaip, yra naivu.
ŠK
