Ernestas, Karolis ir Aidas Ruseckai rinko akmenis ką tik nušienautame lauke.
Birželio vidurys ūkininkams – pats darbymetis, kai nestinga nei rūpesčių, nei problemų. Vienas didžiausių žemės ūkio darbų šilčiausiu metų laiku – šienapjūtė. Šiųmečiai permainingi bei lietingi birželio vidurio orai labai trukdo įsisiūbuoti šienapjūtei. Galima daryti išvadą, jog Širvintų rajono žemdirbiai pasidžiaugti ankstyva šieno pjūtimi irgi negalėjo. Vėsa ir retkarčiais nušvokščiantis lietus daugeliui žemdirbių sutrukdė laiku imtis dalgių ir grėblių.
Sudėjus ir suskaičiavus visas sąnaudas, išeina auksinis šienainio rulonas
Limonių kaimo (Zibalų seniūnija) ūkininkas Darius Šepkus, valdantis apie 150 hektarų pievų ir auginantis 60 karvių bei telyčių, šiemet sakosi šienapjūtę jau įpusėjęs. „Darbams labai trukdo nepastovūs orai, vieną dieną giedra, o kitą jau lynoja, paruoštą presavimui šieną vėl aplyja. Tenka vėl iš naujo vartyti, o tai atima daug brangaus laiko ir didelės kuro sąnaudos. Šių metų šienapjūtei reikia pirštinių ir megztinio“, – ir juokais, ir rimtai sakė Darius Šepkus.
Ūkininkas Darius Šepkus su sūnumi Rūteniu.
Pasak darbštaus ūkininko, dėl technikos didelių problemų nėra: turi savo traktorius, vartytuvą, šienapjovę, presą. Ūkininko teigimu, papildomų problemų kelia paukščiai. Varnos ir gandrai prisineša ant paruoštų šienainio rulonų visokių gyvių, ten juos pasidėję kapoja, tokiu būdu praplėšia plėvelę, į kurią suvyniotas šienainis. Paukščiams labai patinka lesioti netgi ant plėvelės nutūpusias muses. Kartais sparnuočiai sugadina nemažai tokių rulonų, juose esantis šienainis praranda maistines savybes, sugenda, tuomet ir nuostoliai siekia net tūkstančius litų. „Pernai paukščiai taip sugadino apie 50 rulonų šienainio, įvynioto į plėvelę“, – guodėsi Darius Šepkus.
Šiuolaikinės pašarų ruošimo technologijos iš esmės keičia, lengvina šienapjūtės darbus, įmantriausia technika išvaduoja nuo rankų darbo, todėl visi pašarų gamybos procesai vyksta sparčiau ir lengviau. Ne paskutinis tokio apsisprendimo argumentas yra ir pašarų kokybė. Į plėvelę suvyniotas šienainis išlaiko visas šviežiai nupjautos žolės savybes, todėl, šeriant tokiu pašaru, primelžiama daugiau pieno, jo kokybė būna geresnė.
„Mano auginamai karvių bandai reikia paruošti apie 500 rulonų šienainio ir šieno, – pasakojo Darius Šepkus. – Į plėvelę vynioti šienainį yra labai brangu. 20-čiai rulonų reikia plėvelės už 230 litų, o dar kuras kainuoja, tinklelis, „špagatas“ ir kiti priedai. Viską sudėjus ir suskaičiavus, išeina auksinis tas šienainis, o tai dar savo darbo ir laiko neskaičiuojame.“ Vyras pasakojo, jog pagaminti šienainio ruloną kainuoja apie 50 litų, šieno – 10 litų.
„Šiais metais šienainio gaminti bent kol kas neapsimoka, – apgailestavo darbštus ūkininkas, – pernai Utena už parduoto pieno kilogramą mokėjo po 1,20 lito, o dabar sumažino beveik per pusę, moka tik po 64 centus. Tenka taikytis ne tik prie oro, bet ir prie pieno supirkėjų diktuojamų sąlygų, belieka gaminti šieną, sukti į ritinius, vis pigiau paruošti išeina.“ Darius Šepkus pasidžiaugė, jog jau turi sukaupęs šiek tiek brangiai paruošto šienainio, rodė į laukuose pūpsančius šieno ritinius ir sakėsi, kad dėl spartaus šienapjūtės darbų ritmo dar nespėjo jų suvežti prie tvartų.
Vėsa išnaudojama kitiems lauko darbams nudirbti
Po kelerių metų jau ir Rūtenis bus stiprus pagalbininkas.
Kai lauke vėsa ir lietus, ūkininkai išnaudoja kiekvieną valandėlę. Antradienio vidurdienį Ernestas, Karolis ir Aidas Ruseckai rinko akmenis ką tik nušienautame lauke. „Laukas labai akmenuotas, tai trukdo žemės ūkio technikai, laužo padargus, – sakė Ernestas Ruseckas, į traktoriaus kaušą mesdamas akmenis. – Išnaudojame vėsų laiką reikalingam darbui nudirbti.“
Kol žinomas Anciūnų bitininkas Antanas Ruseckas dirbo bityne, sūnūs prasmingai leido laiką ką tik nušienautoje pievoje rinkdami akmenis.
Ar atsiras rimtas konkurentas dabartiniams pieno supirkėjams ir perdirbėjams?
Šienapjūtei nepalankūs orai ūkininkus verčia suktis kaip voveres: per patį pašarų ruošimą kone kasdien tai vienur, tai kitur palyja, todėl galvijų augintojams reikia išnaudoti kiekvieną giedros valandą. Pastebėta, jog daugiausia atsargų žiemai sukaupė stambieji ūkininkai, naudojantys naujausias žemės ūkio technologijas. Tiek smulkieji, tiek stambieji skuba tvarkytis. Daugelis šiemet pamatė, kad už parduotą pieną gautų pinigų jau net neužtenka pašarams pasigaminti.
Žiniasklaidoje teigiama, kad Žemės ūkio rūmuose svarstoma, jog realesnių pieno supirkimo kainų žemdirbiai gali tikėtis tik tuomet, kai atsiras rimtas konkurentas dabartiniams pieno supirkėjams ir perdirbėjams. Tai galėtų būti pačių žemdirbių įkurta pieno perdirbimo įmonė.
Romas Zibalas
„Viską sudėjus ir suskaičiavus, išeina auksinis tas šienainis, tad pigiau ruošti šieną“, - sakė Darius Šepkus.
