Lietuvos energetikos agentūros (ENA) atliko tradicinį Savivaldybių darnios energetikos plėtros 2024 metais pažangos vertinimą. Tokia analizė atliekama nuo 2019–ųjų, apima ne vieną energetikos sistemos sritį ir parodo, kaip, bėgant metais, keičiasi padėtis šalies regionuose. Šiųmečius tyrimo rezultatus būtų galima apibūdinti taip: darnios energetikos plėtros pažanga vis dar ryškesnė didmiesčių ir kurortų savivaldybėse.
Kadangi tyrimas apima daugybę sričių, iš esmės yra milžiniškos apimties, nieko keista, kad tik artėjant metų pabaigai pateikiamos išvados apie situaciją pernai.
Ko gero, svarbiausiu akcentu tampa šiuo metu prioritetiniu laikomas vėjo energijos panaudojimas. Apie tai savo aktualius pranešimus nuolat pradeda ENA, akcentuodama, kiek Lietuvai reikalingos elektros energijos pasigaminame savo šalyje, kokią dalį sudaro vėjo jėgainėse generuota elektra. Tai suprantama: vėjas pučia 24 valandas 7 dienas per savaitę, kai saulės energijos panaudojimo laikas ir sąlygos yra ribotos.
Įvertinus 2024 metų duomenis, vėjo elektrinių įrengtosios galios pernai daugiausia buvo generuojama Vakarų Lietuvos savivaldybėse, o tai lėmė palankios gamtinės ir elektrinių prijungimo prie tinklų sąlygos. Didžiausia komercinių vėjo elektrinių įrengtoji galia buvo Kelmės rajono savivaldybėje – 414,53 MW. O tai yra maždaug trečdalis Ignalinos atominės elektrinės vieno buvusio instaliuoto reaktoriaus (1500 MW) galios.
Kaip rašoma ataskaitoje, beveik pusėje šalies savivaldybių – dvidešimt šešiose – pernai nebuvo įrengta komercinių vėjo elektrinių. Tarp šių savivaldybių yra ir Širvintų rajonas, kuriame kaip tik ketinama statyti vėjo jėgainių parką, užgriebsiantį ir gretimą Molėtų rajoną. Kaip informuoja vystytojo „Evacon“ tam projektui įgyvendinti įsteigta UAB „Žalia žemė“, šiuo metu Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita koreguojama, atsižvelgiant į subjektų pastabas, ir derinama su atsakingomis institucijomis.
Išanalizavus teritoriją Širvintų rajone PAV tyrime liko 72 vietos, iš kurių bus parinktos tik labiausiai tinkamos. Per abi savivaldybes projekte planuojame statyti apie 40 vėjo elektrinių (VE).
Tiksli galia, ko gero, paaiškės tik pastačius VE parką. Buvo skelbta, kad vienos VE galia siektų iki 8 MW (8000 kW). Vadovaujantis paprasta aritmetika, maksimali parko galia galėtų siekti apie 300 MW (300 000 kW), o tai – penktadalis minėto atominio reaktoriaus galios.
Bet tai – ateitis, kuri nutolo šiam projektui sulaukus visuomenininkų pasipriešinimo bei savivaldybei dėl to priėmus neišvengiamus sprendimus.
2024 metų vertinime pagal kriterijų Nr. 1 „Gamintojų vėjo elektrinių galia“, Širvintų rajonas šalyje užėmė 53 vietą tarp 60 savivaldybių. Žinoma, ši vieta daugiau santykinė, nes, kaip minėta, 26 savivaldybėse VE nebuvo, tad jose visose VE galia sudarė apskritą nulį. Tarp tų, kurios gamino, paskutinę 34–tą vietą užėmė Prienų rajono savivaldybė, turėjusi 0,01 MW, t. y. 10 kW galią.
Kaip pažymima ENA tyrimo ataskaitoje, „daugumoje Rytų Lietuvos savivaldybių (šiam regionui priskiriamas ir Širvintų rajonas, – Red. past.) vėjo elektrinių plėtra ribojama krašto apsaugos, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio apsaugos reikalavimų. Miestų savivaldybių vėjo energijos plėtrą taip pat riboja teritoriniai suvaržymai, todėl Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus miestų savivaldybėse vėjo elektrinių apskritai nėra.
Dar vienas atsinaujinančios energijos gamybos šaltinis, kurio masinė plėtra siejama su XXI amžiumi, yra komercinės saulės elektrinės, kurios veikia 58–iose iš 60 savivaldybių. Gal kas nustebs sužinoję, kad pernai įrengtų saulės elektrinių galia buvo didžiausia kaimyniniame Molėtų rajone. Ten ji siekė 105 MW. Kaimynų sėkmė aiškinama tuo, kad tai lėmė 2024 metais Molėtų rajono savivaldybėje pradėjęs veikti didžiausias Lietuvoje saulės elektrinių parkas, kurio galia siekia 100 MW.
Komercinių saulės elektrinių nebuvo tik dviejose šalies savivaldybėse – Neringos ir Rietavo (jose taip pat nebuvo ir vėjo jėgainių). Saulės elektrinių plėtrą Neringos savivaldybėje riboja griežti aplinkos ir kultūros paveldo reikalavimai. Na, o komercinių saulės elektrinių plėtrai Rietavo savivaldybėje galimai trūksta administracijos palaikymo, mano ENA.
2024 metų vertinime pagal kriterijų Nr. 2 „Gamintojų saulės elektrinių galia“, Širvintų rajonas užėmė 40 vietą, tačiau per metus nukrito 19 pozicijų, ir tai buvo didžiausias nuosmukis tarp visų savivaldybių. Bendra mūsų savivaldybės SE galia – 1,5 MW (1500 kW), kai 2023 metais dar siekė 3,64 MW (3640 kW). Pagal energijos gamybos pokytį, šalyje esame priešpaskutiniai: patekome tarp 7 savivaldybių, kuriose SE gamyba per metus sumažėjo. Paskutinis – Ukmergės rajonas, kur SE gamyba sumažėjo šiek tiek labiau ir savivaldybė smuktelėjo per 18 vietų.
ENA vertina ir nutolusių gaminančių vartotojų elektrinių, esančių kitose savivaldybėse, galią. Iš kitų išsiskyrė Vilniaus miesto (120 MW), Kauno (32 MW) ir Klaipėdos (26 MW) miestų savivaldybės. Kadangi miestų savivaldybėse trūksta tinkamų saulės elektrinių statybai sklypų, elektrinių plėtra vyksta regionuose, o miestų savivaldybių gyventojai įsigyja elektrinių dalį kitose savivaldybėse. Šiame vertinime Širvintų rajono savivaldybė per metus pakilo 6 laipteliais į 38 vietą: mūsų savivaldybės gyventojai buvo įsigiję 1,09 MW kitose savivaldybėse veikiančiose elektrinėse.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
