Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro paslaugų šeimai padalinyje dirba trylikos specialistų komanda (socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis, atvejo vadybininkai, atvejo vadybininkas/padalinio vadovas, individualios priežiūros darbuotojas).
Paslaugų šeimai padalinys teikia socialinės priežiūros paslaugas, socialinę pagalbą šeimoms, patiriančioms socialinę riziką, asmenims, turintiems priklausomybių bei jų šeimų nariams, siekiant padėti atsisakyti priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo, grąžinti gebėjimą pasirūpinti savimi bei integruotis į šeimą ir visuomenę.
Atvejo vadybininkai koordinuojama kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimą bei teikimą, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus.
Paslaugų šeimai padalinio socialiniai darbuotojai teikiant paslaugas informuoja ir konsultuoja šeimas, auginančias nepilnamečius vaikus ir patiriančias socialinę riziką, ugdo paslaugų gavėjų tėvystės ir socialinius įgūdžius, teikia emocinę bei socialinę pagalbą šeimos socialinėje aplinkoje, tarpininkauja šeimai dėl pagalbos priemonių (psichologinės pagalbos, vaikų užimtumo, sveikatos priežiūros, piniginės socialinės paramos ir kt.), organizuoja reikalingą ir prevencinę pagalbą.
Socialinių paslaugų centro specialistai pabrėžia, kad ypatingai svarbu stiprinti paslaugų gavėjų bendravimo gebėjimus (ieškant pagalbos, prisitaikant prie naujų situacijų, dalyvaujant visuomenės gyvenime, užmezgant ir palaikant ryšius su artimaisiais).
Drauge komandoje su socialiniais darbuotojais dirba individualios priežiūros darbuotojas, kuris bendrauja ir bendradarbiauja su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką. Ugdo ir palaiko šeimų kasdienio gyvenimo įgūdžius – planuojant ir atliekant namų ruošos darbus, tvarkant pinigų apskaitą, apsiperkant bei mokant mokesčius, prižiūrint vaikus, planuojant jų užimtumą. Poreikiui esant palydi šeimos narius į reikalingas institucijas ir organizacijas bei padeda kitais klausimais.
Nuo 2004 metų kasmet rugsėjo 27 d. Lietuvoje oficialiai švenčiama Lietuvos socialinių darbuotojų diena.
Artėjant šiai progai socialiniai darbuotojai, dirbantys tikrai atsakingą ir vertingą darbą, kurių žmogiškos šilumos ir atjautos reikia ne vienai paslaugų gavėjų šeimai dalinasi mintimis apie socialinį darbą…
Kristina: „Visuomenėje nuo senų laikų vyravo nuomonė, kad socialinis darbuotojas padeda atlikti buitinius darbus, keičia sauskelnes ir atneša maisto, tačiau taip nėra. Socialinis darbas – tai pokyčių profesija, tai – darbas su žmogumi, jo jausmais ir poreikiais, mokėjimas pastebėti kiekvieno žmogaus galias ir gebėjimus, juos ugdyti, įgalinti patį žmogų veikti“.
Audronė: „Kasdienės pastangos padėti asmenims, kurie yra patekę į sunkias ir dažnai skausmingas situacijas duoda pasitenkinimą tik tada, kai žmogus yra atsidavęs tikslui. Džiaugiuosi darbo sėkmės džiaugsmo išgyvenimu, nors nedažnai tai tenka patirti. Socialinis darbuotojas teikdamas pagalbą šeimai, visada turi prisiminti, kad bet kokie pokyčiai šeimoje, net ir teigiami, sukelia krizę, versdami šeimą iš naujo prisitaikyti. Tačiau sunkiausia kai matai, kad rizika atkryčiui išlieka, nes šeima neturi susiformavusi įgūdžių, kurie mus lydi nuo vaikystės“.
Nijolė: „Darbe dažnai susiduriu su tokiomis situacijomis, kai reikia greitai reaguoti, priimti sprendimus, įgalinti ir įtikinti šeimų narius, kaip rasti sprendimą ir sėkmingai gyventi ne tik šeimoje, bet ir bendruomenėje. Kadangi pati aktyviai dalyvauju bendruomeninėje veikloje, todėl skatinu ir šeimas įsijungti į bendruomeninę veiklą, dalyvauti kultūrinėse priemonėse, mokymuose. Bendravimo ir bendradarbiavimo su šeimomis rezultatai, galėjimas padėti šeimoms, ypač tada, kai jos nori keistis, bet nežino, nuo ko pradėti, sustiprėjusi šeima, gebanti savarankiškai spręsti savo šeimos problemas, aktyvus tėvų įsitraukimas į bendruomeninę veiklą – didžiausią pasitenkinimą man keliantys socialinio darbo veiksniai“.
Sigutė: „Visada buvau daug bendraujanti. Ilgiau diskutuojant, išryškėja žmogų slegiančios esminės problemos. Socialiniame darbe pirmiausia ir turi – IŠKLAUSYTI IR IŠGIRSTI ŽMOGŲ. Visi mes esame skirtingi. Kartais užtenka tik švelnaus „stumtelėjimo“ problemos sprendimo link, o būna, kad žmogus nenori būti netgi pakeltas (kai suklumpa). Daugelis socialinį darbą vertina, kai yra matomas greitas rezultatas, tačiau tai būna dažniausiai ne paties asmens, bet socialinio darbuotojo už asmenį padarytas darbas. Kolegoms palinkėčiau kantrybės, pasitikėjimo ir tikėjimo savo atliekama, kaip aš įvardinu, misija. Susiduriu su transporto problema, pasiekiant šeimas. Nemanau, kad teisinga darbo tikslais naudoti šeimos automobilį. Tačiau aš esu socialinė darbuotoja!“
