Ne vieno kaimo autobusų sustojimo vietose išmėtyti centai jau tampa savotiškomis mokyklinukų „varžybomis“: kas pirmas suras, kas daugiau surinks, kam labiau pasiseks… Žinoma, užsiėmimas neblogas, juk daug smagiau rasti nei pamesti.
O centų atsiradimo istorija stotelėse labai paprasta – ryte, kai važiuoja maršrutiniai autobusai, kaimuose dar būna tamsu. Tie, kas namuose nepasiruošia reikiamos pinigų sumos bilietui, tai dažniausiai daro laukdami stotelėse. Tada ir prasideda centų barstymo metas.
Priežastis paprasta – šalia stotelių dažniausiai nėra šviečiančių žibintų, o rinkti pinigus apgraibomis – sudėtinga.
Stotelės – tik viena iš vietų, kurioje tiek rytais, tiek vakarais vyrauja tamsa.
Ne vienas Širvintų rajono gyventojas skundžiasi dėl apšvietimo trūkumo.
„Kartą pamačiau, kaip gretimoje gatvelėje darbininkai keičia žibintų lempas. Nuėjau pas juos ir paaiškinau, kad būtent toje gatvėje, kur jie dirba, apskritai tik vienas namas gyvenamas. Negi jie negali geriau lempos prie stotelės ar labiau gyvenamoje vietoje pataisyti? Darbininkai liepė man kreiptis į valdžią. O ką ta valdžia? Jai tokios menkos bėdos pasirodo nė nerūpi,“ – pasakoja viena Širvintų rajono gyventoja.
Ji sakėsi, kad kreipėsi į seniūną, tačiau sulaukė atsakymo – nėra pinigų, nieko pakeisti negalima. Panašu, kad lėšų trūkumas tampa pačia madingiausia priežastimi, kai nenorima gilintis į problemą.
Moteris pasakoja, kad vakarais jai labai baisu vaikščioti net ir su atšvaitu. Ką gali žinoti, ar automobilyje sėdintis žmogus tikrai tave mato?
Nelaimių tamsiame kelyje taip pat pasitaiko kur kas dažniau. Ir tik tuomet, kai jau įvyksta neištaisoma nelaimė, kaip visai neseniai nutiko Širvintų kaime, valdžia susimąsto, jog nelaimės būtų pavykę išvengti. Ir reikėjo visai nedaug – tik degančio žibinto.
Kol kiti miestai bent pusvalandžiu ilgina žibintų degimo laiką, pas mus tenka prašyti įjungti juos bent reikalingiausiose vietose.
Tikriausiai, reikia laukti, kol gausiai pasnigs – bus kur kas šviesiau vaikščioti. Žinoma, tuomet ir vėl gali atsirasti problemų: kas kelią valys, kas barstys…
Norėtųsi viską suversti lietuvių prigimčiai: esą lietuviai visada kuo nors nepatenkinti. Tačiau gal šį kartą vis dėlto reiktų pagrūmoti kumščiu Savivaldybei? Juk būtent jie ir atsakingi už tai, kas supa širvintiškius.
O kol kas belieka nuo tamsos gintis žibintuvėliais, telefonais ar degtukais.
Aura Jankūnaitė
