Iki šiol sunku rasti atsakymą, kas paskatino paprastus kaimo berniokus imti šautuvą ir ginti ką tik paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę.
Ne vienas jų nebuvo mokęsis lietuviškoje mokykloje, nes tokių daug kur net nebuvo. Nei jie patys, nei jų tėvai, seneliai ar proseneliai jau neprisiminė tos Lietuvos, kuri buvo įvardijama kaip Abiejų Tautų Respublika. Taigi, skirtingai nei Sąjūdžio laikais, jau nebuvo gyvų liudytojų ir dar gyvos atminties apie savo valstybę. Vis dėlto, jie ėjo būriais iš kaimų, miestelių, miestų. Nuskurdinti ar įskaudinti Lietuvoje šeimininkavusių ir kraštą plėšusių svetimų valdžių, neturėdami patyrusių karvedžių ir valstybės valdymo patirtį turinčių politikų, jie vos per metus atlaikė tris išgyvenimo egzaminus, sulaikydami bolševikų ordų, avantiūristų bermontininkų ir sąmokslininkų želigovskininkų įsiveržimus.
Kasmet didžiuojamės politikais, 1918–ųjų pradžioje paskelbusiais nepriklausomą Lietuvą. Bet nepagalvojame, kiek iš tiesų kainavo ši deklaracija. Na, pasiginčijo, padiskutavo į posėdį suėję patriotai, surašė Aktą, išgėrė arbatos ir išsiskirstė po šiltus namus su gražiomis viltimis apie ateitį. O tam, kad šis Aktas virstų kūnu, dešimtys tūkstančių Lietuvos vyrų turėjo bristi per purvą, sniegą, miegoti šaltuose apkasuose, sėlinti miškais rizikuojant, kad kita diena gali ir nebeišaušti.
Visa tai prieš 105 metus ir išgyveno tie Lietuvos savanoriai, tie iš plačios Rusijos kampelių į Lietuvą grįžę patriotai, kurie ties Musninkais, Širvintomis ir Giedraičiais įtvirtino tautos vadų siekį visiems gyventi laisviems. Prastai apsiavę, plonai apsirengę svetimų kariuomenių milinėmis, nepavalgę, silpnai ginkluoti, neturėdami savo aviacijos, kartais net negalėdami susikalbėti su vietos gyventojais ir jų pasiklausti kelio, šie vyrai pasiekė, kad dar vienas pavojus Lietuvai sudužtų lyg banga į pakrantės akmenis.
Dar ir šiandien iki galo neįvertinta mūšių ties Širvintomis ir Giedraičiais reikšmė Lietuvos istorijai.
Apie tai ir panašius išgyvenimus bei palyginimus buvo kalbama Širvintose, minint 105–ąsias kovų už Lietuvos nepriklausomybę metines.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
