Šiuo metu Lietuva išgyvena tikrą vėjo energijos bumą. Prieš keliolika metų besisukančius vėjo elektrinių sparnus buvo galima pamatyti tik važiuojant į pajūrį. 2016-aisiais būtent šiame regione pradėjo veikti vėjo jėgainių parkas „Pagėgiai 13“ – didžiausias Baltijos šalyse. Jame dirba 30 jėgainių, o bendras galingumas siekia 73,5 MW.
Dabar Lietuvoje jau veikia ar statoma dešimtys vėjo elektrinių parkų (fermų), vieną tokį ketinama pastatyti ir Širvintų rajone. Kaip ir kitur, taip ir pas mus yra jėgų, kurios tam priešinasi, į kovą su „vėjo malūnais“ įsitraukė ir kai kas iš vietinių, deklaruojančių priklausomybę socialdemokratams. Kai pasaulis dešimtmečius gyvena su vėjo energetika, skeptikai negirdi argumentų, jog vėjo energetika yra geriausias būdas kompensuoti prarastą pigesnės elektros gamybą Ignalinoje ir užtikrinti energetinę šalies nepriklausomybę. Jau dabar vėjuotomis dienomis pasigaminama apie du trečdalius šalyje sunaudojamos elektros energijos, o ateityje Lietuva planuoja tapti jos eksportuotoja į Europos šalis, kur vėjo energetikos plėtra jau priartėjo prie galimybių ribų.
Be to, tai susiję ir su nauda mūsų gyventojams. Pagal naują teisės aktą, įsigaliojusį 2023 metais, vėjo parkų vystytojai privalo dalį savo pajamų skirti vietos bendruomenėms. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas nurodo, kad gamintojai, gaminantys elektrą vėjo elektrinėse, kasmet privalo sumokėti 0,0010 euro už 1 kWh pagamintos elektros energijos. Pernai skaičiuota, kad pas mus projektuojamos vėjo elektrinės (30 vnt. po 7,2 MW) vidutiniškai kasmet pagamins 756 tūkst. MWh energijos, o tai duos 756 tūkst. eurų bendruomenės mokesčio.
Vėjo parko vystytojai žada, kad atsiradus elektros tinkle papildomam pralaidumui, parko galia gali išaugti iki 300 MW, tuo pačiu mūsų bendruomenėms tenkanti metinė suma galėtų šoktelėti iki 1,03 mln. eurų. 15 proc. šios sumos tiesiogiai tektų gyventojams, gyvenantiems ne didesniu kaip 5 km atstumu nuo elektrinės, o 85 proc. – bendruomeninėms organizacijoms, vykdančioms projektus 15 km spinduliu apie elektrines.
Keletas pavyzdžių, kokios lėšos jau buvo skirtos ar kokių laukiama.
Kelmės rajono savivaldybėje skaičiuojama, kad ten „Ignitis Renewables“ įkurtas vėjo parkas jau davė 34,8 km naujai paklotų, sustiprintų ar suremontuotų kelių, 3,6 km naujai įrengtų ar sutvarkytų melioracijos griovių, 14,4 tūkst. eurų, skirtų bendruomenių renginiams ir programoms, o šįmet pagal bendruomenių programas bus išdalyta 290 tūkst. eurų. Tenykščiams žemės savininkams už nuomą ir kitas teises jau išmokėta 760 tūkst. eurų.
„Ignitis renewables“ trečius metus suteikė paramą vietos bendruomenėms, įsikūrusioms netoliese veikiančių ir vystomų vėjo elektrinių parkų. Šiomis dienomis paskelbta, kad finansinė parama iš viso skirta 23 bendruomenių projektams ne tik Kelmės, bet ir Mažeikių, Tauragės, Jurbarko, Kretingos ir Klaipėdos rajonuose. 2024 metais skirta rekordinė 561 tūkst. eurų suma, o per trejus metus išdalyta daugiau nei 900 tūkst. eurų.
Pastaruoju metu rajono gyventojai pašto dėžutėse randa pernai gegužę įkurtos Asociacijos „Širvintų ąžuolas“ pasirašytus laiškus. Juose teigiama, jog savivaldybė gali kasmet prarasti daugiau nei 4,5 mln. eurų nekilnojamojo mokesčio pajamų, taip pat apie 2,3 mln. eurų paramos kasmet. Laiškuose, kurie siuntinėjami kaip atsakas į vėjo parko priešininkų veiksmus, širvintiškiai agituojami nepasiduoti „pigiam melui ir klaidinimui turčių iš Vilnius, pigiai supirkusių mūsų žemes“, „kurie čia negyvena, jiems nerūpi krašto žmonės“. Tai išduoda, jog, nepaisant progreso ir minėtų naudų, dangus virš vėjo jėgainių ateities mūsų rajone nėra toks giedras, kaip galėtų atrodyti. Juo labiau kad po Seimo rinkimų pelėsius nusipurtę primiršti užvakarykščiai politikėliai skėlė netrukus vėl imsiantys valdžią į savo rankas.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
