Rytoj gyventojai prisimins turintys pareigą tris kartus per metus nuo 7 val. iki 22 val. virš ar ant pastatų iškelti Lietuvos Respublikos vėliavą, dar žinomą kaip Trispalvę. Pamiršę tai padaryti gali būti, o gal tiksliau būtų – privalo būti baudžiami. Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnis nustato administracinę atsakomybę piliečiams ir juridinių asmenų atsakingiems darbuotojams už vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimą. Pažeidusiems gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims numatytas įspėjimas arba bauda nuo 10 iki 12 eurų. Pakartotinai pažeidus minėtą tvarką, jiems skiriama 12-16 eurų bauda.
Kol Lietuvoje įstatymiškai neatšaukta pareiga, tiksliau – prievolė, kelti Valstybės vėliavą prie arba ant gyvenamųjų namų vasario 16-ąją, kovo 11-ąją ir liepos 6-ąją, vis dėlto derėtų nustatyti, kas yra atsakingas už šios tvarkos pažeidimą. Dėl individualių gyvenamųjų namų viskas aišku – yra jų savininkai, kuriems ir privalu laikytis galiojančios tvarkos.
O štai dėl daugiabučių namų kyla nemažai klaustukų, kurie ir kaišioja pagalius į vėliavos iškėlimo kontrolės mechanizmą. Jei name yra įsteigta gyventojų bendrija, tai atsakomybė tenka juridiniam jos vadovui, paprastai turinčiam pirmininko statusą. O ką bausti kituose daugiabučiuose? Nors ir yra vadinamieji namų komendantai, šios pareigos nėra įteisintos, nereglamentuotos jų teisės, pareigos, išrinkimas ir atšaukimas. Kadangi daugiabučius namus administruoja paskirtos ar pasamdytos įmonės, jos iš principo ir turėtų prisiimti pareigą iškelti vėliavą ar pasirūpinti, kad ji būtų keliama. Gal už papildomą mokestį, gal bendru sutarimu.
Kol taip nėra, galbūt verta prisiminti jau pamirštą tvarką. Lietuvos žydų bendruomenėse, taip pat ir tarpukario Širvintose, būdavo vadinamieji šamašai (nepainiokite su Vilniaus meru Šimašiumi, nors tikėtina, kad pavardės kilmė gali tureti saitų), kurie patarnaudavo sinagogose – tvarkydavo dokumentus, uždegdavo žvakes ir pan., tuo pačiu ir žadindavo žmones rytinei maldai.
Senovės Mesopotamijoje (valdovo Nabuchodonosaro II įsakymu didumas žydų tautos buvo išvaryta į Mesopotamiją, o šis tarpsnis žydų istorijoje vadinamas Babilonijos nelaisve, trukusia 597-538 m. pr. m. e) Šamašas buvo Saulės dievas. Tikėtina, kad dėl to žydai taip praminė ir savo žadintojus.
Dar visai neseniai po Londoną net iki XX a. 8-ojo dešimtmečio rytais vaikščiodavo žmonės su ilgomis kartimis. Jomis vaikščiojantieji belsdavo į langą, kad žmonės nepramiegotų į darbą. Kai kurie naudodavo varpelius, minkštus plaktukus ar net vamzdelius, kuriais „šaudydavo“ žirnius ar popieriaus gumulėlius į stiklą.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite vasario 11 d. laikraščio numeryje.
