Lapkričio 24 d. teko dalyvauti Kaišiadorių katedroje labai gražioje šventėje. Čia du diakonai – Tautvydas Dikčius ir Bronius Jarukas iš vysk. J.E. Jono Ivanausko rankų priėmė kunigystės šventimus. Jie abu yra Širvintų dekanato vaikai, „užaugę“ Musninkų ir Želvos bažnyčiose.
Norisi pasakyti, kad Tautvydą, dabar jau kun. Tautvydą, man teko pažinti nuo pat jo Pirmosios šv. Komunijos dienų. Šis vaikas , kaip daugelis kitų vaikų, po Pirmos Komunijos nedingo iš bažnyčios. Todėl galiu drąsiai prisipažinti, kad jis augo mano akyse didžiai gerbiamo klebono Virgilijaus Balnio klebonavimo Musninkų parapijoje metu. Kai šio jaunuolio gyvenimo kelias pasuko kunigų seminarijos link, aš paklausiau kleboną ‚ ar iš jo pusės buvo koks „pastūmėjimas ta linkme“, atsakymas buvo – „niekada“. Vadinasi, Tautvydo pašaukimas augo ir brendo drauge su juo nuo pat vaikystės.
Kun. Broniaus kelias į kunigystę buvo kiek kitoks. Artimiau kun. Bronių pažinau tik jo diakonystės metu. Šis diakonas į kunigystę atėjo gražiame brandos amžiuje, nes jo pirmasis pašaukimas buvo taip pat labai kilnus. Jam teko padėti tėveliams oriai užbaigti gyvenimus.
Ir kai pasibaigus iškilmingoms pamaldoms mes, kernaviškės (kartu atvyko ses. Zita ir parapijietė Aldona), sveikinom abu jaunuosius kunigėlius, pirmiausia prašėme duoti pabučiuoti jų šventais aliejais pateptas rankas, tiksliau sakant – delnus ir linkėjome gražios, šviesios kunigystės, kurios netemdytų jokie juodi negandų debesys.
Dabar lauksime gruodžio 8-osios, Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo šventės (Atlaidų Musninkų bažnyčioje), kai kun. Tautvydas savo gimtoje parapijoje aukos pirmąsias šv. Mišias, vadinamas PRIMICIJOMIS, o po jų kiekvienam norinčiam teiks savo primicijinį palaiminimą.
Seselė-diakonė Irena (CRD)
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite lapkričio 29 d. laikraščio numeryje.
