Penktadienį, liepos 26 d., Paryžiuje įvyko XXXIII vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija. Pirmą kartą ji vyko ne stadione, o miesto centre. Ceremonija truko apie keturias valandas. Gatvėse susirinkę žiūrovai visą šį laiką stovėjo Paryžiuje nuo ryto pliaupiančiame lietuje, bet tai, palyginti su pačiu atidarymu, buvo mažesnė blogybė. Pastarasis, absoliučios daugumos jį stebėjusių gyvai ar ekranuose vertinimu buvo ne tik absurdiškas, bet ir atviras pasityčiojimas iš vakarietiškų, tradicinių vertybių.
Tokią pat nuomonę po atidarymo išsakė ir Lietuvos bei pasaulio irklavimo čempionas ir vicečempionas, tarptautinių regatų nugalėtojas, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus.
„Jeigu reikėtų dabar vykstančių Olimpinių žaidynių atidarymą apibūdinti vienu žodžiu tai būtų „šlykštu. Sportavau ne vienerius metus, dalyvavau daugelyje tarptautinių varžybų, dalyvavau Olimpinėse žaidynėse, bet nieko panašaus nesu matęs ir, labai tikiuosi, nebepamatysiu, – pasibjaurėjimo matytais vaizdais neslėpė politikas. – Vakaruose yra gerų dalykų, yra gabių menininkų, bet taip atvirai pasityčioti iš visam krikščioniškam pasauliui žinomo ir svarbaus paveikslo „Paskutinė vakarienė“, pateikiant jį kaip kažkokių išsigimėlių šou, gali tik visiškas menkysta. Krikščionybė per amžius buvo tas pagrindas, kuriuo rėmėsi Vakarų kultūra, kuri vienijo žmones ir padėjo jiems išgyventi sunkiausius gyvenimo laikotarpius. Dabar į visą tai iš aukštai buvo spjauta ir dar pasistengta paskleisti šią žinią kaip galima plačiau, prisidengiant kalbomis apie demokratiją, laisvę bei toleranciją. Taip, šie dalykai yra svarbūs, bet jais negali būti dangstomos patyčios. Viskam yra ribos.“
Taip pat politiką nustebino Lietuvos valdančiųjų reakcijos nebuvimas.
„Man keista, kad dėl tokių atvirų patyčių, kai mindoma tai, kas yra svarbu daugeliui ne tik Europos, bet ir Lietuvos žmonių, nepasisakė pirmieji mūsų valstybės žmonės. Jie taip skuba kritikuoti visą pasaulį, taip skuba pareikšti savo nuomonę visais klausimais, o dabar – spengianti tyla. Ar ji reiškia, kad mūsų valdžiai toks „menas“ yra priimtinas ir nebeliko nieko švento? Nors, prisiminus, kokias idėjas propaguoja vadinamieji konservatoriai ir jų draugai laisviečiai, spėčiau, kad būtent taip ir yra. Visgi viliuosi, kad didesnės dalies Lietuvos gyventojų nuomonė sutampa su mano ir veikdami bendrai, mes sugebėsime atsiriboti nuo tokių „menų“ bei ateities kartoms išsaugoti savo kultūrą ir prigimtines tradicijas“, – optimistine gaidele pokalbį baigė J. Pinskus.
