Skaityta: 1 397
Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena
Gyvenimo palydovas – „Širvintų kraštas“
Laikraštis „Širvintų kraštas“ siekia informuoti skaitytojus apie svarbiausius rajono įvykius, ekonominius, politinius, socialinius procesus, bendruomenių gyvenimą. Periodiškai lankydami kiekvieną rajono kampelį, spaudos žmonės stengiasi, kad skaitytojai gautų informaciją apie seniūnijose vykstančius renginius, socialines permainas, kultūros ir švietimo problemas, žemės ūkį, žmones, jų gyvenimą, siekius ir lūkesčius, nuomones įvairiais gyvenimiškais klausimais. Turbūt niekas nedrįs prieštarauti, kad patys ištikimiausi „Širvintų krašto“ skaitytojai yra prenumeratoriai. Tai įvairaus amžiaus, išsilavinimo, profesijų žmonės, vertinantys du kartus per savaitę juos lankantį leidinį. Džiugu, kad skaitytojų ratas stabilus, prenumeratorių nemažėja.
Pakalbinau Širvintų kaimo Gluosnių gatvės gyventojus Zofiją ir Bronių Krikštaponius – ištikimus „Širvintų krašto“ prenumeratorius ir skaitytojus. Sutuoktiniai Krikštaponiai negailėjo gerų žodžių laikraščio kūrybinei grupei. Sakė, jog leidinys įdomus, rajono laikraštį skaito labai seniai, dar nuo tų laikų, kai „Lenino vėliava“ vadinosi. Pašnekovų teigimu, visada malonu sužinoti krašto naujienas, pozityvius pokyčius, pasiskaityti apie pažįstamus žmones.
– Šįmet dalyvavome laikraščio organizuotoje loterijoje, – sakė Krikštaponiai,- laimėjome prizą. Džiugu, kad laikraštis nepamiršta savo nuolatinių skaitytojų ir visaip juos skatina. Už laimėtą dovanų čekį nusipirkome šildytuvą ir dabar turime malonų prisiminimą.
Aštuntą dešimtį pradėję skaičiuoti Krikštaponiai pasakojo, jog yra kilę iš Širvintų rajono kaimų: vyras iš Ūdaros, žmona – iš Kaironių kaimo, visą gyvenimą abu daug ir nuoširdžiai dirbę: vyras prie technikos, žmona – vyr. ekonomiste ir vyr. finansininke. Pono Broniaus teigimu, tuomet visai nesunku buvo, mat jaunystė sveikata ir jėga tryško, o laikas taip greitai prabėgo. Vyras sakė, jog ilgus metus dirbo vairuotoju įvairiose organizacijose: MSV, Družų kolūkyje, paskui operatoriumi Širvintų katilinėje. Dabar domisi bitininkyste ir rūpinasi 10-yje avilių dūzgiančiomis bitelėmis. Pašnekovo nuomone, darbo bityne tikrai pakanka.
Vyrą gyrė žmona Zofija. Ji pažymėjo, kad Bronius yra auksinių rankų meistras: kokio darbo besiimąs, viską padarantis kruopščiai ir iki galo.
– Jis ir bitėms avilius gamina, ir santechnikos, ir šaltkalvystės darbus išmano, visur ir viską suspėja, – gražių žodžių negailėjo ponia Zofija. – Aš pati labiau linkusi prie žemės, man labiau patinka lankstytis tarp lysvių, daržoves auginti, gėlėmis rūpintis. Labai mėgstu rožes. Mes su vyru esame viskuo patenkinti. Tikrai nieko netrūksta. Galime pasidžiaugti vaikais, 6 anūkais ir netgi vienu proanūkiu.
Sutuoktiniai sakėsi, kad pačios gražiausios dienos yra savaitgaliai ir didžiosios šventės, tuomet vaikai iš Vilniaus ir Ukmergės suvažiuoja, būna pilni namai jaunų žmonių klegesio. Visai neseniai visi buvo atvažiavę pasveikinti ponios Zofijos Motinos dienos proga. Ponas Bronius labai norėtų, kad kas nors iš šeimos jaunų vyrų susidomėtų bitininkyste, deja, norinčių nėra.
– Labai gaila, kad vaikai ir anūkai nesidomi bitėmis, – apgailestavo ponas Bronius. – Labai norėtųsi, kad savo tėviškėje Ūdaroje esantį bityną globotų jaunos rankos.
Kuo Gluosnių gatvės žmonės gyvena šiandien? Ponios Zofijos teigimu, į užtarnautą poilsį išėję sodiečiai džiaugiasi gyvenimu, skaito laikraščius, žiūri TV laidas, per kelis kanalus išklausę žinias, paskui jas palygina ir padaro išvadas.
– Gyvenimas prabėgo kaip viena diena, – filosofiškai mintis dėliojo Zofija. – Pradžioje vaikystė, mokykla, šeima, vaikai, darbai, kai apsidairai aplinkui, jau, žiūrėk, senatvė ateina. Malonu, kad turime puikius kaimynus, su kuriais galime pasišnekučiuoti, pasitarti, su visais gražiai sutariame ir nesipykstame, ypač džiaugiamės kaimyne Janina Derbutiene, kaimynu Marijonu Juzėnu, kuris niekada neatsako ir su arkliuku padeda paruošti daržus pavasario sėjai. Dabar gyvename dėl vaikų ir labai džiaugiamės, kad jiems viskas sekasi, kad yra linksmi ir laimingi.
Zofija ir Bronius Krikštaponiai palinkėjo visiems „Širvintų krašto“ skaitytojams viso ko geriausio, o redakcijos kūrybinei grupei – naujų temų, neblėstančios energijos.
Romas Zibalas
Nuotraukos iš Zofijos ir Broniaus Krikštaponių asmeninio albumo
1. Zofija ir Bronius Krikštaponiai iš Širvintų kaimo – ištikimi „Širvintų krašto“ skaitytojai.
2. Sutuoktinių Krikštaponių manymu, tik nuo pačių žmonių priklauso, kaip gyvena ir gyvens Lietuvos kaimas.
Zofija ir Bronius Krikštaponiai iš Širvintų kaimo - ištikimi „Širvintų krašto“ skaitytojai.
Laikraštis „Širvintų kraštas“ siekia informuoti skaitytojus apie svarbiausius rajono įvykius, ekonominius, politinius, socialinius procesus, bendruomenių gyvenimą. Periodiškai lankydami kiekvieną rajono kampelį, spaudos žmonės stengiasi, kad skaitytojai gautų informaciją apie seniūnijose vykstančius renginius, socialines permainas, kultūros ir švietimo problemas, žemės ūkį, žmones, jų gyvenimą, siekius ir lūkesčius, nuomones įvairiais gyvenimiškais klausimais. Turbūt niekas nedrįs prieštarauti, kad patys ištikimiausi „Širvintų krašto“ skaitytojai yra prenumeratoriai. Tai įvairaus amžiaus, išsilavinimo, profesijų žmonės, vertinantys du kartus per savaitę juos lankantį leidinį. Džiugu, kad skaitytojų ratas stabilus, prenumeratorių nemažėja.
Pakalbinau Širvintų kaimo Gluosnių gatvės gyventojus Zofiją ir Bronių Krikštaponius – ištikimus „Širvintų krašto“ prenumeratorius ir skaitytojus. Sutuoktiniai Krikštaponiai negailėjo gerų žodžių laikraščio kūrybinei grupei. Sakė, jog leidinys įdomus, rajono laikraštį skaito labai seniai, dar nuo tų laikų, kai „Lenino vėliava“ vadinosi. Pašnekovų teigimu, visada malonu sužinoti krašto naujienas, pozityvius pokyčius, pasiskaityti apie pažįstamus žmones.
– Šįmet dalyvavome laikraščio organizuotoje loterijoje, – sakė Krikštaponiai,- laimėjome prizą. Džiugu, kad laikraštis nepamiršta savo nuolatinių skaitytojų ir visaip juos skatina. Už laimėtą dovanų čekį nusipirkome šildytuvą ir dabar turime malonų prisiminimą.
Aštuntą dešimtį pradėję skaičiuoti Krikštaponiai pasakojo, jog yra kilę iš Širvintų rajono kaimų: vyras iš Ūdaros, žmona – iš Kaironių kaimo, visą gyvenimą abu daug ir nuoširdžiai dirbę: vyras prie technikos, žmona – vyr. ekonomiste ir vyr. finansininke. Pono Broniaus teigimu, tuomet visai nesunku buvo, mat jaunystė sveikata ir jėga tryško, o laikas taip greitai prabėgo. Vyras sakė, jog ilgus metus dirbo vairuotoju įvairiose organizacijose: MSV, Družų kolūkyje, paskui operatoriumi Širvintų katilinėje. Dabar domisi bitininkyste ir rūpinasi 10-yje avilių dūzgiančiomis bitelėmis. Pašnekovo nuomone, darbo bityne tikrai pakanka.
Vyrą gyrė žmona Zofija. Ji pažymėjo, kad Bronius yra auksinių rankų meistras: kokio darbo besiimąs, viską padarantis kruopščiai ir iki galo.
– Jis ir bitėms avilius gamina, ir santechnikos, ir šaltkalvystės darbus išmano, visur ir viską suspėja, – gražių žodžių negailėjo ponia Zofija. – Aš pati labiau linkusi prie žemės, man labiau patinka lankstytis tarp lysvių, daržoves auginti, gėlėmis rūpintis. Labai mėgstu rožes. Mes su vyru esame viskuo patenkinti. Tikrai nieko netrūksta. Galime pasidžiaugti vaikais, 6 anūkais ir netgi vienu proanūkiu.
Sutuoktiniai sakėsi, kad pačios gražiausios dienos yra savaitgaliai ir didžiosios šventės, tuomet vaikai iš Vilniaus ir Ukmergės suvažiuoja, būna pilni namai jaunų žmonių klegesio. Visai neseniai visi buvo atvažiavę pasveikinti ponios Zofijos Motinos dienos proga. Ponas Bronius labai norėtų, kad kas nors iš šeimos jaunų vyrų susidomėtų bitininkyste, deja, norinčių nėra.
– Labai gaila, kad vaikai ir anūkai nesidomi bitėmis, – apgailestavo ponas Bronius. – Labai norėtųsi, kad savo tėviškėje Ūdaroje esantį bityną globotų jaunos rankos.
Sutuoktinių Krikštaponių manymu, tik nuo pačių žmonių priklauso, kaip gyvena ir gyvens Lietuvos kaimas.
Kuo Gluosnių gatvės žmonės gyvena šiandien? Ponios Zofijos teigimu, į užtarnautą poilsį išėję sodiečiai džiaugiasi gyvenimu, skaito laikraščius, žiūri TV laidas, per kelis kanalus išklausę žinias, paskui jas palygina ir padaro išvadas.
– Gyvenimas prabėgo kaip viena diena, – filosofiškai mintis dėliojo Zofija. – Pradžioje vaikystė, mokykla, šeima, vaikai, darbai, kai apsidairai aplinkui, jau, žiūrėk, senatvė ateina. Malonu, kad turime puikius kaimynus, su kuriais galime pasišnekučiuoti, pasitarti, su visais gražiai sutariame ir nesipykstame, ypač džiaugiamės kaimyne Janina Derbutiene, kaimynu Marijonu Juzėnu, kuris niekada neatsako ir su arkliuku padeda paruošti daržus pavasario sėjai. Dabar gyvename dėl vaikų ir labai džiaugiamės, kad jiems viskas sekasi, kad yra linksmi ir laimingi.
Zofija ir Bronius Krikštaponiai palinkėjo visiems „Širvintų krašto“ skaitytojams viso ko geriausio, o redakcijos kūrybinei grupei – naujų temų, neblėstančios energijos.
Romas Zibalas
Nuotraukos iš Zofijos ir Broniaus Krikštaponių asmeninio albumo
Skaitytojų įvertinimas
0
(0 įvert.)
