Google Maps vaizdas
Prieš kelerius metus rašėme ir apie tai, kad startuoja pėsčiųjų tako palei Plento gatvę atnaujinimo projektas. Tiksliau, Savivaldybė tada pradėjo atlikti namų darbus, kad pėsčiųjų tako rekonstravimui būtų skirta lėšų ir darbai pagaliau pajudėtų iš mirties taško.
Kur vyksta tokių takų rengimo, atnaujinimo darbai, matome iš VIA LIETUVA vardijamų objektų. Kurortai, didmiesčiai… Gal ir turėtų taip būti, bet vaikščioti ar važinėti dviračiais, paspirtukais norima ir kitose šalies vietose, nebūtinai kurortuose.
2020 metais Automobilių kelių direkcija paskelbė apie sudarytas prioritetines eiles, pagal kurias būsią rengiami, rekonstruojami pėsčiųjų ir dviratininkų takai prie valstybinės reikšmės kelių gyvenvietėse, šiaip gyvenvietėse ir pan. Tų eilių daug, ir jos mums nieko gero nežada. Daugiausia vilties, ko gero, suteikta bartkuškiečiams, nes Pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūros gyvenvietėse įrengimo prioritetinė eilėje jų gyvenvietėje turintis atsirasti takas buvo įrašytas 22-uoju. Žemiau, 53-oje vietoje, takas Čiobiškyje, 185-toje – Šešuolėliuose, 811-oje – Gelvonuose….
Taip, Gelvonuose! Šiame miestelyje vardijamos trys atkarpos: prie to paties kelio Musninkai–Čiobiškis–Gelvonai–Vytinė esantis kitas galimas takas eilėje yra 813-tas, prie kelio Gelvonai-Mančiušėnai esantis maždaug puskilometrio ruožas – vos 1665-tas.
Prie Gelvonų stabtelėjau neatsitiktinai. Išgirdome, kad trijų buvusių merų pečiais paremtai Seimo narei I. Kižienei Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė parengė raštą „dėl pėsčiųjų tako Gelvonų miestelyje“. Jame atkreipiamas Seimo narės dėmesys, kad minėtas kelias yra pagrindinis, kuriuo vyksta miestelio gyventojų ir svečių judėjimas. Deja, kelio, o ypač pėsčiųjų tako būklė labai prasta. Rašoma, kad pėsčiųjų tako plytelės ištrupėjusios, borteliai kai kur išvirtę, takas labai nelygus, duobėtas, juo eiti nepatogu, pavojinga. Atseit, didelis pavojus kyla į gimnaziją einantiems ar paspirtukais, dviračiais važiuojantiems vaikams, kurie priversti važiuojamojoje dalyje laviruoti tarp automobilių, autobusų. Merė bando įspėti Seimo narę, kad dar galima užbėgti galimai nelaimei už akių, tad prašoma tarpininkauti siekiant sutvarkyti šį taką.
Merė gal nežino, kad tokios nelaimės pagal VIA Lietuva strategus šį objektą kaip tik iškeltų tarp priotetiniausių. Jei būtų sužeistų ar neduokdie kas žūtų, iš 811 vietos šautume į pačias viršūnes.
Tikėkimės, kad kraujo kvapo nereikės, o dar nepavargusi nuo darbų Seimo narė imsis tarpininkės vaidmens, tad mūsų minėtas takas iš sąrašo vidurio šaus bent į pirmą šimtuką, kai jau galima kažko tikėtis. Aišku, jei Seimo narė tikrai norės parodyti, kad dirba savo rinkėjų labui. O kai šalies valdžia dar ir iš saviškių sulipdyta, tai ir dirbti lengviau.
O šiaip, ko gero, ne visai to reikia tikėtis. Tiksliau – neverta pasikliauti vien tik tokiais tarpininkavimais. Gal vertėtų išbandyti ir papildomas priemones, kurios taptų atskaitos tašku, pajudinant problemą iš rimties būsenos. 2023-iųjų vasarą rašėme, kad vienas iš nedaugelio žydų tautybės savanorių, apdovanotų Vyčio kryžiumi, buvo Simas Vasermanas iš Gelvonų. Šių metų gegužę kaip tik sukanka 105 metai, kai jis buvo apdovanotas, nors pats ordinas prieš rikiuotę Ukmergėje kariui įteiktas tik 1921-ųjų rugpjūtį.
Tada šia informacija pasidalijęs Vilius Kavaliauskas sakė, kad priminta Vasermano istorija neturėtų apsiriboti tik pasakojimu apie kraštiečio nuopelnus Lietuvos nepriklausomybės kare. Iš pradžių Vyčio kryžiumi, o paskui Vyčio kryžiaus ordinu tarpukario Lietuvoje buvo apdovanota vos dvi dešimtys žydų tautybės žmonių, todėl kiekvieno jų indėlis yra savotiškai svarbus. Tai, kad tarp tų dvidešimties žydų yra net du, gimę ar gyvenę Gelvonuose (kita – iš Gelvonų valsčiaus kilusi, tik Širvintose gyvenusi Liba Mednikienė), yra mums svarbus faktas. Viliaus Kavaliausko tada išsakytu manymu, Simo Vasermano atminimą būtų galima įamžinti pasirenkant tinkamiausią būdą Gelvonuose. Apie savo sumanymą jis sakė informavęs Lietuvos žydų bendruomenę ir tikėjosi bendradarbiavimo su Širvintų savivaldybe. Viliaus Kavaliausko manymu, tai turėtų ir didelę politinę reikšmę.
Nuo idėjos pagarsinimo prabėgo nemažas laiko tarpas. Negi taip ją ir pamiršime, juolab kad Vilius Kavaliauskas tada prasitaręs, jog organizacinius darbus pats apsiimtų.
Gal pasinaudokime šio kario atminimo korta ir apdovanojimo datą paminėkime į Gelvonus pasikviesdami, sakykime, Izraelio ambasadorių, Seimo, Vyriausybės narius, kariuomenės atstovus, istorikus. Įamžinimo objektą pasirinkime kuo arčiau aptrupėjusio šaligatvio. Tuo pačiu svečius atsargiai įspėkime, kad po Gelvonus daug nevaikštinėtų, jog atsitiktinai neišsisuktų pėdų ar nebūtų partrenkti pravažiuojančio automobilio. Gal kažkuriam užsieniečiui krūptelėjus nuo pravažiuojančio traktoriaus, ar aukštai valdžiai susigėdus „akiai mielo vaizdelio“, šių takų sutvarkymo eilė stebuklingai pajudėtų. O dar ir pačiai Seimo narei tarpininkaujant. Negi nuvils ją parėmusius tris merus. Kad ir buvusius.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
