Taip jau įprasta, kad, baigiantis kadencijai, Seimo nariai nevengia savo naudą Lietuvai išreikšti aritmetiniais dydžiais. Nors labai dažnai didžiąją dalį tos naudos sudaro vienu žodžiu („pritariu“ arba „nepritariu“) išreikšti „pasisakymai“, svarstant įstatymų projektus, taip pat įstatymų projektų bendraautorystė. Manantys, kad parlamentarai visais atvejais pluša surėmę galvas, gali ir klysti. Kartais bendraautoriais tampama pagal principą: „aš įrašiau tave, tu – mane, ir mes pateikėme jau du projektus“.
Kai įrašoma dvidešimt ar trisdešimt bendraautorių, išauga tikimybė, kad ir tavo biografija išsipūs dar 20–30 pasiūlymų.
Tokiu pavyzdžiu gali būti Seime įregistruotas kone visos socialdemokratų frakcijos bendras darbas – parlamentarų grupės iniciatyva papildyti Darbo kodeksą „anūkadieniais“. Jei toks įstatymo pakeitimas būtų priimtas, dirbantys seneliai 4 kartus per metus galėtų pasiimti apmokamą dieną anūkų priežiūrai. Tokios iniciatyvos teikėju įrašytas Tomas Martinaitis, bet iš to, kad iškart po juo įvardyta Deltuvos pietinėje apygardoje į Seimą išrinkta Indrė Kižienė signalizuotų, kad ši rajonui atstovaujanti socialdemokratė įrašyta ne dėl būsimų „pliusiukų“, o gali būti tarp tikrųjų šios idėjos kūrėjų.
Tomo Martinaičio įdirbis Seime kol kas nėra pavyzdys kitiems – vos vienas individualiai pateiktas teisės akto projektas. Tačiau socialdemokratas Seimo narių grupėje teikė 54 teisės aktų projektus. Gi Indrė Kižienė nuveikė daugiau – ji per įpusėjusią kadenciją individualiai pateikė 4 teisės projektus ir yra net 81 teisės projekto, pateikto grupėje, bendraautorė.
Atrodytų, kas čia negerai dėl įstatymo projekto, kurį įsirėžę į Seimą nunešė net 29 socialdemokratai. Jis visiems pridės dar po pliusiuką. Tik štai Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, bendrą darbą siūlytina tobulinti ir įžvelgiama ne tik trūkumų, bet ir logikos stoka.
Remiantis naujausiais „Sodros“ ir Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vidutinis dirbančiojo amžius Lietuvoje yra 44,3 metų. Tai jau amžius, kai didelė tikimybė tapti seneliu, nors atskirais atvejais seneliais tampama ir anksčiau. „Senelė mūsų jauna, su džinsais ir tekina,“ – apie tokius įdainavo Stasys Povilaitis.
Oficialiai atskiro amžiaus vidurkio savivaldybės (taip pat ir Širvintų rajono) lygmeniu tarnybos viešai neišskiria, tačiau bendras mūsų rajono gyventojų amžiaus vidurkis siekia apie 45–46 metus. Regionuose ir kaimiškosiose vietovėse (Širvintų r. net 63,5 % gyventojų gyvena kaimo vietovėse) dirbančiųjų amžiaus vidurkis yra šiek tiek aukštesnis nei didmiesčiuose dėl jaunimo migracijos.
Tais pačiais duomenimis, Lietuvoje vyresni nei 60 metų darbuotojai šiuo metu sudaro maždaug 14 % visos darbo rinkos, o dirbančiųjų amžiaus vidurkis šalyje labiausiai auga švietimo (pasiekė 50,5 metų), nekilnojamojo turto operacijų (48,4 metų) bei viešojo valdymo sektoriuose. Tai reiškia, kad šiuose sektoriuose yra ypač didelė dirbančių senelių dalis, kuri, įteisinus „anūkadienius“, galėtų 4 kartus per metus gauti algą neateidama į darbą.
Seime svarstant būsimą šalies biudžetą, opozicija valdančiuosius kaltino neapgalvotu išlaidavimu ir iniciatyvomis, kurios prasilenkia su taupymo būtinybe. Tarp neapgalvotų projektų buvo paminėtas iš šimtų milijonų kainuosiantis „Šeimos paketas“, kurio nuotaikomis, matyt, gimė ir pasiūlymas dėl „anūkadienių“.
Teisininkai atkreipė dėmesį, kad pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas teisę į ligos išmoką sergančiam vaikui slaugyti nustatytomis sąlygomis turi ne tik vaiko tėvai, bet ir seneliai. Taigi galiojantis teisinis reguliavimas jau sudaro galimybę seneliams dalyvauti sergančių anūkų slaugoje, pasinaudojant ligos socialinio draudimo garantijomis.
Jie taip pat pažymėjo, kad šeimos pagalbos dienomis dėl to paties vaikaičio galėtų pasinaudoti visi jo seneliai, įskaitant tomis pačiomis kalendorinėmis dienomis, neatsižvelgiant į tai, ar jie faktiškai prisideda prie vaikaičio priežiūros. Juk situacija, kai visi 4 seneliai, susirgus anūkėliui, pasiima apmokamą dieną pagal šį siūlymą yra visiškai įmanoma.
Seimo teisininkai pasiūlė apsvarstyti, ar egzistuoja tokios priežiūros poreikis, ar vaikaičio tėvai sutinka, kad prie jo priežiūros prisidėtų kuris nors iš senelių.
Kita vertus, kaip pažymėjo teisininkai, projektu siūloma garantija suteikiama tik vaikaičių priežiūrai, nors panašaus pobūdžio pagalbos gali reikėti ir slaugant kitus šeimos narius, pavyzdžiui, pilnamečius asmenis su negalia ar sergančius tėvus, tačiau tokiais atvejais darbuotojams analogiška garantija nenumatoma. Atsižvelgiant į tai, teisininkai siūlo svarstyti, ar pasirinktas reguliavimo modelis yra pakankamai pagrįstas.
Šiuo atveju apie mūsų gyvenimą pasiruošusių reguliuoti kvalifikaciją daug pasako ir tai, kad Ritos Tamašunienės vadovaujama Teisingumo ministerija, kuri irgi teikė išvadą, jokių pastabų dėl siūlomų pakeitimų … neturėjo. Tad visai nekeista, kad net 29 Seimo nariai, dirbę prie šio projekto, neįžvelgė, kad siūlo su valstybine duomenų apsauga, su Švietimo įstatymu, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, Civiliniu ir Darbo kodeksu prasilenkiančius pakeitimus.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
