Nerašyta realybės šou taisyklė

Bet kuris realybės šou turi vieną nerašytą taisyklę: gudresni to šou dalyviai sukursto kitus, kad drauge balsuodami išmestų stipriausią, dažnai renginio organizatoriui nepatinkantį dalyvį. Kai tarp žiūrovų kilusios aistros nurimsta, palengva atsikratoma neįtakingų suokalbininkų, ir prizą pasiima vienas ar keli šio šou intrigantai. 

Kartais pagalvoju, kad tokiam realybės šou galima prilyginti Lietuvoje vykstančius rinkimus. Ir visai nesvarbu, ką rinktume – Seimą, savivaldybių tarybas ar merus. Generalgubernatoriaus Muravjovo „Koriko“ buvusioje rezidencijoje kaskart dėliojamas vis tas pats rinkimų pasjansas, kuriame pagal Rinkimų įstatymą visi dalyviai yra lygūs, bet pagal nepaskelbtus „poįstatyminius aktus“ kai kurie dalyviai turi nepalyginamai daugiau teisių už kitus.

Tai, kas jau kelerius metus vyksta su Darbo partija ir jos kandidatais, pavadinčiau būtent stipraus dalyvio šalinimu iš šou. Kaip sakyta, silpnų šalinti nereikia – jie ir taip nubyrės, o štai galinčius pakovoti, turinčius savo nuomonę ir, svarbiausia, turinčius pavojingai daug simpatizuojančių rinkėjų, būtina išstumti, kol rinkimai neprarado kontrolės. Ir čia jau nesvarbu, kiek tai prasilenkia su visuomenės priimtomis normomis, ar neprieštarauja sveikai logikai, pagaliau – kiek tai kainuos valstybei. Prisiminkime kad ir praėjusius rinkimus į Seimą bei muilo burbulu virtusį spektaklį dėl tariamo kalinių balsų pirkimo. Neabejotinai šimtus tūkstančių iš mokesčių mokėtojų kišenės ištraukęs farsas visiškai patenkino jo režisierių – Daukanto aikštėje nemėgiama partija rinkėjų akyse buvo apdergta, sukompromituota, o didelio rinkėjų pasitikėjimo sulaukę Živilė ir Jonas Pinskai Vyriausiosios rinkimų komisijos rankomis netgi išstumti iš Seimo. Išaiškėjus melui, jų dėl to net neatsiprašė.

Šiandien jau nebestebina ant kai kurių politikų vėl pilamos pamazgos, nebešokiruoja ir vėl taikomos juodosios technologijos, o mokesčių mokėtojui milijonus kainavusios, bet dar labiau lūžinėjančios ir stringančios kompiuterinės sistemos tapo tradicija. Juk, kaip parodė ketverių metų senumo įvykiai, net paaiškėjusi tiesa priimto sprendimo nepajėgi pakeisti. Tad kas tada gali garantuoti, kad prie dabartinių rinkimų sistemos „trikdžių“ pamesti (o tiksliau – kitai partijai permesti) procentą kitą – neįmanomas dalykas? Juo labiau kad net atskleista tiesa įvykių karuselės atgalios nepasuktų. Ir galvos niekam nuo pečių nenulėktų. Kaip ir tada, prieš ketverius metus.

Po pirmojo turo, kuriame mūsų daugiamandatėje rinkimų apygardoje didžiausio rinkėjų palaikymo sulaukė Darbo partijos kandidatas, sukruto vietinis politikos užribis. Jis dešiniųjų kandidatui Valentinui Stundžiui deklaravo savo paramą. Teko girdėti, kad tarp tų politinių ramentų – ir praėjusiuose savivaldos rinkimuose it musė iš politikos barščių ištėkštas buvęs meras Vincas Jasiukevičius, ir šiuose rinkimuose vos 49 pirmumo balsus per visą apygardą surinkęs „zuokininkas“ Kęstutis Pakalnis.

Manau, šie politikos statistai suskubo vienytis ne prieš Darbo partijos kandidatą, o konkrečiai prieš Živilę Pinskuvienę, kovoje su kuria tebemato savo veiklos prasmę. Taip nutinka po kiekvienų rinkimų, kai nevykėliai puola į glėbį vis kitai politinei jėgai, galinčiai mesti iššūkį dabartinei merei. Čia idėjinių ar moralinių paskatų nėra nė kvapo: į antrą turą pas mus patektų raudonasis Algirdas Paleckis – ištiestų ranką ir jam. Kai kurie užrūgę vietos politikuotojai tiesiog negali dovanoti, kad Živilė Pinskuvienė išklibino į žemę įaugusius jų sostus, kad vos per metus visiems įrodė, jog dirbti žmonėms – įmanomas, o ne tik tuščiais žodžiais ir neįvykdytais pažadais deklaruotinas dalykas. Ir vėl, užuot susitaikius, kad Živilės Pinskuvienės iniciatyva vykdomi rajonui ir jo žmonėms svarbūs projektai, atliekami dešimtmečius iš mirties taško nepajudėję darbai, pavyduoliai švaisto ir taip menkas savo jėgas pagaliams į ratus kaišioti. Nes žino, kad dar vienas, kad ir pats smulkiausias, bet sėkmingai atliktas darbas, dar vienas įgyvendintas projektas taps dar vienu grumstu ant sustabarėjusių vietos politikų karsto. Mano nuomone, šįkart remdami dešiniųjų kandidatą, buvusieji siekia įgyti įtakingą bendrininką jų tolesnėje kovoje su Živile Pinskuviene. Prisiminus paminėtą realybės šou taisyklę, nesunku nuspėti kitą šito realybės šou dalyvių žingsnį: bet kokia kaina nuo scenos nustumti pajėgiausią žaidėją. Kaip jiems tai seksis, didžia dalimi priklausys nuo antrojo turo rezultatų, t. y. – rinkėjų pasirinkimo.

Petras Darbelis