I. Petuškienė viliasi, kad tie vaikai, kurie dabar ateina į vaikiškus spektaklius, po kurio laiko ateis ir į klasikinės muzikos koncertus, kitus profesionaliojo meno renginius.
Vos ne kiekvieną savaitę miesto skelbimų lentose atsiranda naujos afišos, kviečiančios į įvairius renginius. Kultūros centro darbuotojai kasdien neriasi iš kailio stengdamiesi pasiūlyti gyventojams vis kitokių pramogų.
Kultūros centro siūlomi renginiai pritaikyti įvairiam skoniui: rengiamos parodos, koncertuoja įvairūs svečiai, susiburia ir rajono menininkai.
Su Kultūros centro kaimo kultūrinio darbo ir profesionaliojo meno koordinatore Irena Petuškiene kalbėjomės apie daugiausiai diskusijų sukeliantį profesionalųjį meną: kamerinės muzikos vakarus, operos solistų pasirodymus, spektaklius, fotografų ir kitų menininkų parodas…
– Kaip atrenkate renginius, kurie bus Kultūros centre? Kokie kriterijai?
– Pavyzdžiui, sausis: jame turi būti klasikinės muzikos, folkloro renginys, spektaklis, populiariosios muzikos… Tada žiūrim, ieškom.
Kai kažkada grįžom iš Londono į Širvintas, pirma mintis: reikia, kad čia būtų kaip Londone! O tam reikia renginių, reikia įvykių. Reikia, kad miestas dūgztų.
Būna, kad žmonės šneka, jog mes nieko nedarom. Bet šneka tie, kurie čia neateina, manau, tie, kuriems ir nereikia jokių renginių… Todėl visada labai norisi pakviesti visus – o gal patiks, „užkibs“, gal pradės lankyti Kultūros centro renginius…
Informaciją stengiamės paskleisti kuo plačiau, ir reklamose, ir afišose. Visa komanda dirba širvintiškiams.
– Kaip manote, kodėl širvintiškiai yra neaktyvūs?
– Anksčiau būčiau sakiusi, kad mes kalti, jog nėra renginių. Tačiau šiuo metu renginių tikrai pakanka, o žmonių vis tiek nedaug.
Dažnai vieni kitų klausiam, kodėl taip yra, kokios priežastys? Tačiau atsakymą rasti sunku. Dabar svarbiausia – nenutraukti veiklos, kurią pradėjome dar prieš vienuolika metų. Tikim, kad pavyks „užsiauginti“ naująją kartą, kuri tikrai neaplenks klasikinės muzikos koncertų.
Anksčiau kapelų šventėse būdavo ir iki 400 žiūrovų, dabar vos šimtas. Atrodo, kad rajonas pasiskirtė pagal tai, kas kam patinka: vieni renkasi folklorą, kiti – klasiką, treti – parodas. Tačiau liko ir nemaža dalis rajono žmonių, kurie nepasirinko nieko.
Gaila, kai atvažiuoja net ir pasaulyje garsūs atlikėjai, o pilna salė vis tiek nesusirenka. Tada kyla klausimas, ko nori širvintiškiai? Kokį atlikėją dar kviesti?
– O ar darėt kokias nors gyventojų apklausas?
– Bandom klausti, ko rajono žmonės norėtų, kokius atlikėjus kviesti. Tačiau atsakas labai vangus. Būna ir taip, kad per vargus susitariam, prisikviečiam, o bilietų neišperka. Tad renginys ir neįvyksta. Sunku, kai nueinam visą kelią iki koncerto, o žmonių pritrūksta.
Pernai turėjome savanorę Ievutę Vareikytę, kuri parašė man savo kultūrinius pasiūlymus, pageidavimus… Paskui pradėjo renginių metu fotografuoti, kurti savotišką metraštį Facebook’e, Širvintų kultūros centro profilyje. Puikiai bendradarbiavome! Tokių veiklių, žingeidžių, raštingų žmonių vienetai. O dabar savanorių trūksta. Norėtųsi, kad ir jaunimas būtų aktyvesnis, reikštų savo nuomonę, pasakytų, ko nori.
– Gal ši neaktyvumo problema yra visos Lietuvos mastu?
– Bijau, kad taip. Ir Vilniuje nesusirenka sausakimšos salės. Tačiau nuleisti rankų – nevalia. Būna, kad grupių vadybininkai ramina: esą pas mus ateina tiek pat žmonių, kaip ir Panevėžyje, Šiauliuose…
– Bet kaip pripratinti žmones prie profesionalaus meno?
– Reikia dirbti, nenuleisti rankų. Pasiūla gimdo poreikį… Galim „užsiauginti“ auditoriją. Ilgą laiką juk nebuvo tokių koncertų, tad gyventojai ir atprato. Jei nuspręsim, kad jeigu jau klausytojai nesirenka, tai ir nebedarykim jokių koncertų – tai bus didelė klaida. Žinoma, reikia ir didesnės atlikėjų įvairovės.
Džiugu, kad yra koncertų, kuriuos remia valstybė. Bet vėl grįžtam prie to paties – reikia, kad ateitų daugiau klausytojų. Uždaras ratas.
– O ką apskritai profesionalusis menas duoda žmogui?
-Turiningesnį, įdomesnį laisvalaikį. Spektaklis, paroda, koncertas – tai proga susitikti su savimi, kurti save. Arba tai pražiopsoti. Sprendžiu, žinoma, pagal save – visada atsistojusi prieš paveikslą randu savyje naujų minčių ir idėjų. Pasaulis pasidaro įdomesnis.
Profesionalusis menas padeda dvasiškai turtėti ir tobulėti. Žinoma, priklauso ir nuo žmogaus, gali ir namuose būdamas tobulėti. Labiausiai liūdna, kai žmonės pasirenka bukinančias televizijos laidas ir nieko daugiau nebemato. Ne man teisti, nenoriu nieko kaltinti, bet norėtųsi, kad žmonės gyventų įdomiau, dalyvautų kultūriniame gyvenime kurdami save…
Ir vienas žmogus yra vertybė. Net tada, kai ateina vos keli žmonės, vadinasi, mes laimim…
– Kuo galite pasidžiaugti?
– Labai gražiai bendradarbiaujam su Širvintų pradine mokykla. Mokytojai visada atveda vaikus į jiems skirtus renginius.
Atvažiuoja iš Bartkuškio, Musninkų, Zibalų, Medžiukų, Gelvonų, Juodiškių mokyklų. Per vieną dieną 600 vaikų pamato spektaklius. Tikrai tikiu, kad tie vaikai, kurie dabar ateina į vaikams skirtus spektaklius, po kurio laiko ateis ir į klasikinės muzikos koncertus, kitus profesionaliojo meno renginius. Kitaip sakant, „užsiauginsim“ savo kultūriškai išsilavinusią kartą.
Taip pat labai gera, kai atlikėjai pagiria klausytojus. Ne vienas atlikėjas yra sakęs, kad retai tenka koncertuoti tokiai puikiai auditorijai, širvintiškiai moka klausytis muzikos, kultūringi spektaklių metu…
Taip pat džiugina tai, kad įvyko pirmoji Fotomenininkų sąjungos paroda, dėl kurios tarėmės vos ne dešimtmetį. 2013-iesiems metams jau suplanuota kita fotomenininkų paroda.
– Su kuo dar mielai bendradarbiaujate?
Džiaugiamės, kad bendradarbiaujame, užmezgėme ne vienadienį ryšį su Lietuvos nacionaline filharmonija, teatrais, VšĮ „Kristupo festivaliai“, „Domus artis“, Vilniaus mokytojų namais, Pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“, kitais atlikėjais. Mažoka mokamų (su bilietais) pramoginės muzikos koncertų, tačiau tai lemia kūrybinių organizacijų, vadybininkų noras daug uždirbti, jie pageidauja pilnų salių…
Jau neįsivaizduojame savo kultūrinio darbo be naujųjų bendradarbiavimo partnerių – Lietuvos fotomenininkų sąjungos ir M. K. Čiurlionio fondo.
Bendradarbiaujame su Širvintų meno mokykla, jos mokytojai ir mokiniai suruošia kasmetinę mokinių darbų parodą, koncertus. Palaikome ryšį su širvintiškiais M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniais. Šiemet turėtų įvykti širvintiškio Lauryno Kamarausko darbų paroda.
Kasmet Kultūros centre koncertuoja širvintiškis pianistas Ugnius Pauliukonis, kuris šiuo metu mokosi Mančesterio karališkajame muzikos koledže.
Esame dėkingi ir žiniasklaidai, be šio bendradarbiavimo neturėtume tiek galimybių reklamuoti renginius.
– Kalbant apie tradicijas, širvintiškiams tikriausiai įdomu sužinoti, ar šiemet bus Seniūnijų kultūros dienos?
– Šventės prasidės nuo vasario 9 d., o baigiamasis koncertas – kovo 11 d. Tuomet Širvintų kultūros centre koncertuos geriausi rajono saviveiklininkai. Šių švenčių labai laukia žmonės, o kultūros darbuotojai jas labai išmoningai ir kūrybingai organizuoja. Šiemet Seniūnijų kultūros dienų tradicijai – 14 metų. Vienas iš gražiausių dalykų – debiutuojantys kolektyvai. Tikiuosi, jų bus ir šiemet.
– Kokių dar renginių galima tikėtis šiais metais?
– Vasario mėnesį sulauksime Arvydo Vilčinsko koncerto, susitiksime su europarlamentaru Leonidu Donskiu, taip pat koncertuos ir Ovidijus Vyšniauskas su grupe…
Kovo mėnesį Širvintas aplankys teatras „Atviras ratas“, ansamblis „Subtilu-z“, balandžio mėnesį – širvintiškio Lauryno Kamarausko paroda, Jaunimo teatro spektaklis…
Informacijos apie būsimus renginius jau galima ieškoti ir mūsų internetiniame portale www.sirvintukc.lr, Facebooko svetainėje, Širvintų kultūros centro profilyje.
Pokalbio pabaigoje norėčiau pacituoti M. Eliade žodžius: „Tik mes patys pajėgūs sustiprinti savo optimizmą bei energiją. Dvasinė sveikata, kaip ir dvasinis augimas, žengia koja kojon. Ir jiems išlaikyti reikia ne tiek jau daug.“
Maloniai kviečiame visus lankytis Kultūros centro renginiuose.
– Ačiū už pokalbį ir sėkmės tolesniuose darbuose.
Aura Jankūnaitė
Išties,gana teisintis bepinigyste,į nemokamus koncertus bent jau iš smalsumo reiktų ožsukti- o galgi ir patiks? Beje,žinau keletą žmonių,kurie į mūsų renginius atvažiuoja iš sostinės,nes apsimoka…Ir garsiai stebisi,radę pustuštę salę.Nedenkim savo tamsumo piniginėmis problemomis…
Tik nereikia verkti, kad nėra už ką bilietų pirkti. Kiek puikių klasikinės muzikos koncertų išvis nemokamų, arba bilietai kainuoja simboliškai – 5 Lt, (filharmonijoje tai kainuotų 40-80 Lt), o salėje sėdi 50 žiūrovų! Kažkodėl juose nematau nei „bilietų neįparkančių“ mokytojų, nei meno mokyklos moksleivių. Ir dar: žmonės skirtingi, tad vieni laukia profesionalios muzikos ar teatro, kitiems norisi Radžio ar girto Šapranausko anekdotų. O p. Irena šaunuolė, nes jos dėka mes, mažo miestelio žmonės, turim galimybę pamatyti ir išgirsti pačius įvairiausius atlikėjus, praplėsti savo akiratį ir už tai Irenai labai labai didelis ačiū.
Irena, Jūs nuostabi.
Taip pat reikia pasidžiaugti Aura Jankūnaite, kuri dirbdama laikraštyje, kurio pagrindinis tikslas yra tenkinti siaurus asmeninius interesus, sugeba išlikti objektyvi ir rašyti temomis, kurios jai pačiai įdomios.
Keep it up , Aura! Ir toliau prieš save išlik sąžininga. Patikėk, žmonės tai vertina.
Labai ačiū gerbiamai Irenai už gražias ir teisingas mintis. Jūsų darbas tikrai nenueina perniek. Džiaugiuosi renginių gausa (netgi pasigiriu draugams iš Vilniaus, ką aš mačiau – tie apskritai tingi iš namų pajudėti sostinėje gyvendami!), džiaugiuosi, kad Jūs netingite atsiųsti pranešimus ir priminimus. Manau, kad žmonės kartais tiesiog patingi išsiruošti į renginius. Ir apskritai Širvintų žmonės specifiniai, tad ypač gerai, kad mus „kultūrinate“:)
Koncertu i valias! Tik uz ka bilietus pirkti:) Geriau darbo vietas kurkite,tada ir i koncertus bus uz ka vaikscioti.O jei rimtai,tai yra paprastas budas pasiekti kad renginiai butu gausiai lankomi – kvieskite tuos kolektyvus ,kuriu zmones laukia,o ne tuos ,kurie bele tik vaziuoja.