1922 metų sausio 26-ąją Lietuvos krašto apsaugos ministras Jonas Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei, kuriame buvo įteisinta Pasienio pulko šventė – birželio 29 diena.
Šiandien Širvintos – vidaus savivaldybė, o štai prieš šimtmetį ištisiems dvidešimčiai metų buvome tapę valstybės pakraščio teritorija. Nors Vilniaus krašte veikusios lenkų administracijos Lietuva nepripažino, vis dėlto tai buvo svetimos valstybės valdoma teritorija, su kuria ribojosi ir tuometiniai Širvintų, Musninkų valsčiai.
Iš pradžių valstybės ribas ties okupuotu Vilniaus kraštu saugojo vadinamoji neutraliosios zonos milicija. Ši milicija buvo suskirstyta į 4 rajonus: Sventijansko-Vištyčio, Varėnos-Rudziškės, Širvintų ir Giedraičių. 1923 metais pasienio apsauga buvo reorganizuota, iš Krašto apsaugos ministerijos ji perėjo Vidaus reikalų ministerijos žinion, taip įkurta pasienio policija. Lietuvos pasienis buvo suskirstytas į 13 barų, o Klaipėdos krašto – į 4 komisariatus. Prie demarkacinės linijos su lenkais buvo įkurti Utenos, Ukmergės, Trakų, Alytaus, Seinų-Marijampolės barai. Dalis demarkacinės linijos apsaugos taip pat teko ir Zarasų bei Vilkaviškio pasienio policijos barams.
Visą teisę minėti Lietuvos pasieniečių dieną turime ir todėl, kad mūsų krašte išaugo visa tarpukario pasieniečių karta, kai kurie sienos sargai nukentėjo ar net paaukojo gyvybę. Vienas jų – 1931 metų spalio 4 dieną tarnybos vietoje nužudytas pasienio policijos Trakų baro pasienietis Jurgis Kybartas, kilęs iš Gelvonų valsčiaus Neveronių kaimo. Pradėjęs tarnybą 1924 metų liepos 5 d. Ukmergės bare, jis po penkerių metų buvo pervestas į Trakų baro 5-ojo rajono 4-ąją sargybą, saugojo administracinę liniją su Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu.
Stepas Usavičius (1900-1962) gimė Drublionių kaime. Pasienio policijoje tarnavo nuo 1926 metų. 1931-aisiais baigė Trakų apskrities pasienio policijos mokomojo būrio I laidą.
1926-1927 metais jis saugojo pasienio ruožą prie Kernavės, 1928-1930 metais – Zarasų valsčiuje, 1931-1933 metais – Giedraičių valsčiuje, 1934-1937 metais – Musninkų valsčiuje, Sketeriuose, 1938-1939 metais – Giedraičių valsčiuje, paskui buvo perkeltas į Švenčionėlių valsčių.
1940 metais užgriuvus sovietiniams okupantams grįžo į Drublionis, vėliau persikėlė į Širvintas.
Dailidžionių kaime po sovietinės okupacijos apsigyveno Ukmergės, Trakų ir Alytaus baruose pasienio ruožus saugojęs Baltrus Rakutis (1900-1962). Dailidžionių kaime kaip Lietuvos kariuomenės savanoris gavęs žemės, jis į Pasienio policiją buvo priimtas 1924 metais.
Motiejūnų kaime gimęs Ipolitas Ramoška (1900-1967) pasienio policijoje tarnavo nuo 1927 metų, 1931-aisiais mokėsi Zarasų apskrities pasienio policijos mokomajame būryje. Sovietinė okupacija 1940 metais jį užklupo tarnaujant Šumsko valsčiuje. Nuginklavę ir parą pralaikę uždarius, sovietai paliepė pasieniečiams išsiskirstyti. Pasienietis su šeima parvažiavo į Nečionių kaimą, čia slapstėsi, o 1944-aisiais persikėlė į Širvintas.
Parengė Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite birželio 25 d. laikraščio numeryje.
