Tiek tiesos ir gėrio suvokimas, tiek sąžinės balsas apima visus žmones ir visus laikus. Gali kisti papročiai, atskiros moralės taisyklės, bet visuomet žmonės skiria, kas gera ir kas bloga, – tai liudija sąžinės balso pirmenybę.
Kun. Česlovas Kavaliauskas
Liepos 20 dieną sukanka lygiai šimtas metų, kai gimė Česlovas Kavaliauskas – kunigas, teologas, poetas, Biblijos vertėjas.
Gimė 1923 m. liepos 20 d. gražiame Rytų Aukštaitijos miestelyje Pumpėnuose (Pasvalio r.). Vėliau su šeima persikėlė į Kauną. Mokėsi „Aušros“ berniukų gimnazijoje. 1941 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1946 metais įšventintas į kunigus. Už vadovavimą seminarijoje veikusiam Tomo Akviniečio studijų būreliui, antitarybinius pasisakymus ir religinius patarnavimus partizanams 1950 m. buvo suimtas, nuteistas ir ištremtas į Sibirą. Kalintas Norilsko ir Magedano srities lageriuose. Dalyvavo Norilsko sukilime (1953 m), buvo sukilimo komiteto narys, sukūrė jo himną „Šiaurės vėtroje vyrai pakirdo“. Iš tremties į Lietuvą kun. Česlovas Kavaliauskas grįžo be teisės gyventi didesniuose miestuose po 1956 m. amnestijos. 1956-1988 m. kunigavo Viduklėje, Molėtuose, Dubingiuose ir kt. 1988–1989 ir 1991–1992 metais gyveno Širvintose. Buvo altarista.
Būdamas talentingas kalboms, greta mokėtų 6–7 didžiųjų Europos kalbų išmoko dar keletą, skaitė net 12–13 kalbų. 1972 m. išleistas jo verstas iš graikų kalbos „Naujasis testamentas“ (1972), „Senojo testamento“ 23 knygos. Versdamas siekė lietuviškų atitikmenų. Daug dėmesio skyrė poetiškiausioms knygoms, ypač „Giesmių giesmei“. Išleistas jo „Trumpas teologijos žodynas“ (1992), „Tarp fizikos ir teologijos“(1998). Parašė eilėraščių, išleido poezijos knygą „Pažadėtoji žemė“ (2000). Kunigą pažinojusių prisiminimuose – labai nuoširdus, paprastas ir dosnus žmogus, pasižymėjęs altruizmu ir erudicija.
Mirė 1997 m. vasario 21 d., palaidotas Vievio bažnyčios šventoriuje.2001 m. (po mirties) apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.2013 m. liepos 20 d. Širvintose prie Taikos gatvės 10-to namo, kuriame gyveno 1988–1989 ir 1991–1992 metais, atidengta Česlovo Kavaliausko atminimo lenta (kunigo, monsinjoro Juozapo Dabravolsko ir akademiko Antano Buračo iniciatyva).
Apie žymų dvasininką rašoma knygoje „Priespaudos metais skleidęs tiesą“. Joje amžininkų (Antano Mozerio, poeto Sigito Gedos, disidento Viktoro Petkaus) prisiminimai, Česlovo Kavaliausko straipsniai religijos tema ir eilėraščiai, bibliografija. Minint 85-metį, išleista knyga „Teologas. Jo siekiai ir ieškojimai“. Serijos „Lietuvos valsčiai“ monografijoje „Širvintos“ (Vilnius, 2000) Kazys Misius plačiai aprašo sovietinio saugumo sukurptą kunigui Česlovui Kavaliauskui baudžiamąją bylą. Apie teologą rašoma leidinyje „Lietuvių dvasininkų kūrėjai“ (Vilnius, 2000)(čia spausdinama ir nemažai kunigo kūrybos), Jono Laurinavičiaus „Kaišiadorių krašto žmonės“ (Kaišiadorys, 2002), Tomo Sakalausko esė rinkinyje „Duetai“ (Vilnius, 1998). Informacijos apie šią iškilią asmenybę galima rasti enciklopedijose, periodinėje spaudoje, internete.
Minint sukaktį, Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje parengta paroda „Kunigas Česlovas Kavaliauskas: vertinęs kuklumą, santūrumą, nuoširdumą“, kurioje galima susipažinti su kunigo kūryba, leidiniais, amžininkų prisiminimais.
Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos informacija
