Dar iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dabartinėje Širvintų rajono teritorijoje veikė Širvintų ir Gelvonų paštai, apie kuriuos rašyta išleistose „Valsčiaus“ serijos knygose.
Po I Pasaulinio karo pašto įstaiga Širvintose pradėjo veikti 1919 metų sausio 31 dieną, tačiau ją įkūrė pietrytinę Lietuvos dalį užėmę bolševikai. Paskui juos pakeitė lietuviai ir lenkai, o Lietuvos valdžia dar kartą Širvintas prisiminė 1920-aisiais. „Versmės“ leidyklos cituojami duomenys teigia, kad 1920-ųjų rugsėjo 3-iąją buvo įkurta lietuviška pašto įstaiga, o vienu pirmųjų, jei ne pirmuoju vadovu buvo Jonas Grigas.
Tačiau interneto tinklalapyje lithuanianphilately.com filatelininkas Vytautas Doniela rašo, jog pirmuoju Lietuvos pašto įstaigos vadovu (įgaliotiniu) Širvintose buvo Mykolas Švagžlys, į šias pareigas paskirtas 1919 metų liepos 12 dieną. 1919 metų rugsėjo 9 dieną paštas su lietuvių komendantūra dėl lenkų invazijos evakavosi iš Širvintų, o nuo 1920 metų sausio 1 dienos Mykolas Švagžlys jau dirbo Siesikuose. Kai antroje 1920-ųjų pusėje Lietuva laikinai užėmė Vilniaus kraštą, Švagžlys rugsėjo 16-ąją iš Siesikų buvo perkeltas į Švenčionėlius.
Anot Vytauto Donielos, Lietuvos kariuomenei atsiėmus miestelį Jonas Grigas Širvintų pašto įgaliotiniu buvo paskirtas šiek tiek anksčiau, 1920 metų rugpjūčio 1 dieną. Atnaujinus pašto veiklą, Širvintose buvo naudojami dar 1919 metais išleisti IV Berlyno laidos pašto ženklai, pažymimi antspaudu su įrašu ŠIRVINTAI. Nuo 1930-ųjų antspaude atsirado vietovardis ŠIRVINTOS.
Šis faktas daugiau kaip metus prideda prie žinomos pašto Širvintose istorijos.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite lapkričio 10 d. laikraščio numeryje.
