1931 metais Lietuvos statistikos biuro išleistame to meto „įmonių kataloge“ „Visa Lietuva 1932“ galima rasti nemažai užuominų apie tuometinį verslą ir Širvintų, Musninkų, Gelvonų valsčiuose.
Vienas to meto Širvintų verslininkų – Mečislovas Kolba, vienas iš keturių verslininkų, dabartinio Širvintų rajono teritorijoje turėjusių plytines. Kitos trys plytinės buvusios Musninkų valsčiuje – Narvydiškio dvare plytinė priklausė A. Andrejauskui, Pamusės dvare – Baliui Vilkeliui, Musninkuose – Širšai Šapiro.
Mečislovo Kolbos likimas tragiškas. Sovietinės valdžios 1941-aisiais jis buvo suimtas ir kalinamas Ukmergėje.
Prasidėjus vokiečių-sovietų karui, raudonieji okupantai suskubo naikinti jų kalinamus žmones, kol jų neišlaisvino sparčiai besiartinantys vokiečiai. Matyt, buvo duotos atitinkamos direktyvos, nes egzekucijų būta ne vienoje Lietuvos vietoje. Ypač žiauriai ir masiškai sunaikinti Pravieniškėse kalinti žmonės. NKVD kariai nepasigailėjo net kalėjimo prižiūrėtojų ir jų šeimų. Rainiai, Panevėžys – tik keli žinomesni adresai, kur buvo žiauriai susidorota su žmonėmis, išniekinti jų kūnai.
Viena egzekucijos vietų buvo Zarasų pakraštyje, kur buvo nužudyti 8 iš Ukmergės kalėjimo išvežti žmonės. Apie tai rašyta 1942 metais išleistame leidinyje „Lietuvių archyvas: bolševizmo metai“ (I tomas):
„Ukmergėje, kaip ir daugelyje kitų vietų, komunistai buvo pasiryžę miestą sudeginti, o nepatikimus gyventojus išžudyti. Tam reikalui vietos komjaunuoliams ir žydams buvo išdalinti ginklai ir benzino bei žibalo bonkos, su kuriomis jie turėjo padegti miestą. Kalėjimo politiniai kaliniai, kurių nebesuspėta išvežti, taip pat buvo numatyti išžudyti. Tačiau tatai įvykdyti komunistams nevisai tepasisekė. Karui prasidėjus, panikos apimta Ukmergės kalėjimo vadovybė su sargais pabėgo, ir kaliniai, kurių buvo 126, išsilaužė iš kalėjimo į laisvę ir išbėgiojo. Atvykę daryti politinių kalinių egzekucijos, enkavedistai kalėjimą rado tuščią. Tada pradėjo gaudyti pabėgusius politinius kalinius, bet jų besugaudė tik aštuonis.
Sugaudytuosius politinius kalinius birželio 24 d. enkavedistai sunkvežimiu išsivežė Zarasų link ir tą pat dieną juos nukankino. 1941 m. liepos 30 dieną Zarasų policija apžiūrėjo surastus lavonus vietoje ir konstatavo šiuos faktus:
Apie vieną kilometrą už Smėlynės prie plento Zarasai-Daugpilis, kairėje plento pusėje Alėjos miške apie 100 metrų nuo plento rasta naujai sukasta duobė, iš kurios į paviršių kyšojo žmogaus ranka. Atkasus duobę, rasta joje aštuonių žmonių lavonai, kurie buvo į duobę sumesti labai netvarkingai, aukštyn kojomis bei dvigubai sulenkti. Lavonai išimti iš duobės ir apžiūrėti atrodo taip:
1.Lavonas atrodo lieso kūno, apsiavęs panešiotais kamašais — štiblietais, juodu švarku ir juodomis dryželiais kelnėmis, labai apipuvęs, vidutinio amžiaus.
2.Lavonas išimtas iš duobės sulenktas pusiau, apsivilkęs pilkšvo korto kostiumu, apsiavęs paprastais batais, senesnio amžiaus.
3.Lavonas išimtas iš duobės — buvo moteris, senyvo amžiaus, pražilusiais plaukais, stambaus kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, apsivilkus korto kombinzonu ir apklota moterišku pilkšvu paltu, apsiavus geltonais odos, didelio Nr. tufliais, susegamais raiščiais, su žalios spalvos veltine berete. Kišenėje rasta dantims miltelių su užrašu Ukmergės vaistinė.
4.Lavonas buvo žiedine spynele surakintom rankom, apsivilkęs rusų kareivio tankisto uniforma ir apsiavęs ilgais auliniais kareiviškais batais, stambiais juodais plaukais, jauno amžiaus.
5.Lavonas surakintomis rankomis, apsivilkęs juodu žiponu ir juodomis kelnėmis, apsiavęs pusbačiais, juoda kepure, ružavais marškiniais. Vidutinio amžiaus.
6.Lavonas surakintomis rankomis, apsivilkęs korto juosvu kostiumu, apsiavęs geltonais tufliais, vidutinio amžiaus.
7.Lavonas vidutinio amžiaus, surakintomis rankomis. Apsivilkęs šoferio kombinzonu, spėjama, kad būta šoferio.
8.Lavonas surakintomis rankomis, apsivilkęs juodu kostiumu ir apsiavęs juodais tufliais.
Visų nukankintų lavonų rankos buvo surakintos žiedinėmis spynelėmis į užpakalį ir nuo užveržimo rankų būta labai sutinusių, o gal jos buvo plikytos karštu vandeniu, nes nuo sutinusių rankų oda apsmukus. Visi lavonai buvo labai apipuvę, tačiau kai kurie buvo matyti, kad yra nužudyti šūviais į galvas. Pasiteiravus pas vietos gyventojus, patirta, kad minėti nelaimingieji buvo sušaudyti antradienio rytą, t. y. birželio 24 d., apie 10 val., nes Latvijos pil. Zunda Anna, gyv. Alėjos, būdama netoliese, girdėjo kelius kart šūvius ir moters šauksmą „Ajėzus“.
Čia paminėti nužudytieji buvo atpažinti ir pasirodė, kad jie yra:
1.Bajoras Jonas, iš Ukmergės,
2.Gružauskas Mečislovas, iš Pabaisko valsč.,
3.Bondienė, iš Krikštėnų dvaro, Pabaisko valsč.,
4.Aleksandravičius-Grigaravičius Dimitrijus – rusas,
5.Blaščikas – lenkų pabėgėlis,
6.Ostrovskis – lenkų pabėgėlis,
7.Kolba Mečys, iš Širvintų miestelio,
8.Deveikis, iš Užulėnio kaimo, Taujėnų valsč.
Minėti nužudytieji 1941 m. liepos 31 dieną buvo palaidoti Zarasų parapijos Rymo-Katalikų kapinėse“.
Sužinojęs tai, nužudyto Širvintų verslininko brolis Zenonas Kolba, jau išgarsėjęs tarpukario dailininkas, iškasė Mečislovo kūną ir pargabeno į Širvintas. 1942 metais Zenonas Kolba bolševikų nužudyto brolio atminimui savo tėviškėje Naujapilio viensėdyje pastatė koplyčią, kurios liekanų dar galima matyti ir šiandien. Koplyčioje palaidojo žuvusio brolio palaikus, vidų išpuošė mozaikomis „Šv. Kazimieras“ ir „Kristaus prisikėlimas“.
„Valsčių“ serijos leidinyje rašoma, kokiomis aplinkybėmis buvo suimtas Mečislovas Kolba. Vokietijos ir SSSR karo išvakarėse du komjaunuoliai norėjo iš jo pasiskolinti ar rekvizuoti dviratį, bet savininkas nedavė. Į konfliktą įsikišo Širvintų komunistas Abraika. Jis areštavo Mečislovą Kolbą, o šautuvais ginkluoti komjaunuoliai išvežė jį arkliais į Ukmergės kalėjimą.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite birželio 23 d. laikraščio numeryje.
