Kitą vasarą Paryžiuje vyks vasaros olimpinės žaidynės. Tai bus 33-ioji olimpiada nuo tada, kai 1896 metų balandžio 6-15 dienomis Graikijos sostinėje Atėnuose vyko I olimpinės žaidynės.
Nors jose moterims nebuvo leista dalyvauti, šiandien galime pasidžiaugti atradę moterišką pėdsaką, kuris veda į Širvintų kraštą, tiksliau – Gelvonus.
Istorijos tyrinėtojas Vilius Kavaliauskas su „Širvintų krašto“ skaitytojais pasidalijo Vokietijoje pardavinėjamo 1896 metais iš olimpinių Atėnų į Gelvonus siųsto atvirlaiškio vaizdais. Laiškas buvo išsiųstas balandžio 25-ąją, taigi – netrukus po olimpiados uždarymo, o adresuotas jis buvo į Gelvonus panelei Stefanijai Plater, dirbusiai valdžios įstaigoje Vilniuje.
„Laiškas – įdomus tuometinio transporto greičio liudininkas: balandžio 25-tą išsiųsta iš Atėnų siunta jau gegužės 4 dieną pasiekė Minską, gegužės 5 – Vilnių, ir bene tą pačią dieną perduota laiškininkui Širvintose. Nesu įsitikinęs, kad tokiu greičiu po 127 metų gali pasigirti ES ar Lietuvos paštas,“ – stebisi žinomas kolekcininkas, įvairių knygų, tarp jų – daugiatomio apie Vyčio kryžiaus kavalierius autorius Vilius Kavaliauskas, kuris norėtų daugiau sužinoti apie Gelvonų dvarą valdžiusių grafų Platerių ir jų šeimos atstovės Stefanijos likimą.
Abejojantiems priminsime, kad tuo metu Rusija ir Graikija gyveno pagal tą patį Julijaus kalendorių, todėl neatitikimo dėl pašto antspauduose pažymėtų datų čia nėra. Rusija prie Grigaliaus kalendoriaus perėjo 1918-ųjų vasarį, o Graikija – tik 1923 metais.
Iš giminių medžius administruojančio portalo geni.com informacijos aiškėja, kad Stefanija Pliaterytė buvo Gelvonų dvaro savininku kartais įvardijamo Adomo Alfredo Gustavo Broel-Pliaterio dukterėčia, tiksliau – grafo brolio kompozitoriaus Gustavo Vilhelmo Gregoro Pliaterio dukra. Jos senelis Steponas Emerikas Leonardas Broel-Pliateris buvo vedęs Albiną Aloizą, kilusią iš Žabų-Marcinkevičių giminės. Žabai – tai kitas, anksčiau naudotas Gelvonų pavadinimas, tad peršasi logiška išvada, jog dvaras ar valdos Gelvonuose Pliaterio buvo gautas kaip kraitis.
Taigi tikėtina, kad Stefanija laiką leisdavo savo senelių dvare, todėl laiškas ten ir buvo adresuotas.
Viliaus Kavaliausko turimais duomenimis, Stefanija Pliater-Vankavičienė (1873.03.02-1956.12.31) buvo paskutinė Gelvonų dvaro valdytoja. Iš tėvo ir motinos ji su seserimi paveldėjo 1163 hektarų dvarą (pinigine išraiška jos dalis buvo lygi 103 tūkstančiams caro rublių). 1923 metų Lietuvos žemės reforma paliko tik 80 ha, visa kita buvo išdalinta.
Pagal geni.com, Stefanija turėjo seseris Aliną (1871-1892) ir Emiliją Pliaterytę-Lubieniecką (1874-1944), gyvenusią Lenkijoje, Varšuvoje. Stefanija gimė Losice gyvenvietėje, Mazovijos vaivadijoje, o mirė Podkowa Lesna, Grodzisk Mazowiecki savivaldybėje. Atrodo, kad su vyru Leonu Dominyku Apolinaru Vankavičiumi ji vaikų neturėjo.
„Stefanija pirmos olimpiados metais (1896) buvo 23 metų ir, matyt, buvo šviesi mergina,“ – samprotauja Vilius Kavaliauskas.
Na, o Lietuvos atstovai jau kaip sportininkai pirmąkart į olimpines žaidynes vyko 1912 metais. Tuomet Stokholme varžėsi 28 valstybių sportininkai, o iš Lietuvos nuvykę dviratininkas iš šaulys kovojo po Rusijos imperijos vėliava ir abu jie buvo ne lietuviai. Po dvylikos metų, 1924-aisiais, į Paryžių pirmąkart vyko Lietuvos komanda – 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. Pralaimėję Šveicarijai 0:9, futbolininkai pasitraukė, o dviratininkai nebaigė trasos dėl prastų dviračių, primena Vilius Kavaliauskas.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite birželio 23 d. laikraščio numeryje.
