2023 metų sausio 15 dieną Lietuva aneksavo po I Pasaulinio karo prancūzų administruotą Memelio kraštą. Šią ginkluotą operaciją suplanavo ir atliko Lietuvos šaulių sąjunga. Užimtas miestas pagal lietuvišką manierą buvo pavadintas Klaipėda ir pirmąkart nuo 1252 metų, kai Danės upės žiotyse Vokiečių ordinas Livonijoje pastatė Memelburgo pilį, tapo valdomas Lietuvos.
Inscenizuotame sukilime, kurio metu žuvo du prancūzai, vienas vokietis ir dvylika lietuvių, dalyvavo ir mūsų kraštiečių. Štai „Valsčių“ serijos knygoje apie Gelvonus minima, kad keliolika vyrų iš Gelvonų krašto 1923 metais dalyvavo Klaipėdos „išvadavime iš prancūzų“. Dauguma jų priklausė Gelvonų šaulių būriui.
Galima aptikti ir kelias konkrečias pavardes. Vienas jų buvo Vilniuje 1903 metais gimęs Juozas Pilipavičius, Lietuvos kariuomenės savanoris, po 1923 metų Klaipėdos sukilimo tarnavęs pasienio policijoje. Sukūręs šeimą, Gelvonuose staliavo, užsiėmė statybomis, „dažniausiai dirbo miestelyje“. Vokiečių okupacijos metais buvo Gelvonų kalėjimo sargas, trumpai tarnavo P. Plechavičiaus Vietinėje rinktinėje. Sugrįžus sovietams, 1944 metais buvo suimtas, kalintas Ukmergėje, o rudeniop kaip politinis kalinys ištremtas. 1945-ųjų lapkritį mirė Kemerovo lageryje.
1903 metais Gelvonų valsčiaus Raistalindžių kaime gimęs Petras Sargelis nuo 1919-ųjų gegužės buvo savanoris, tų metų pabaigoje baigė puskarininkių mokyklą, dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1921-ųjų gruodį baigė Karo mokyklą. Vėliau dalyvavo Klaipėdos išvadavime. Kariuomenėje ištarnavo iki pat 1940 metų, buvo vyr. leitenantas. Vėliau pateko į 16-ąją lietuviškąją diviziją Raudonojoje kariuomenėje.
1882 metais Musninkuose gimęs Simas Kvietkauskas, vėliau pavardę pakeitęs į Kvietkos, „išėjęs į žmones“ gyveno Vilniuje, paskui Peterburge, kur baigė amatų mokyklą prie laivų statyklos, tapo šaltkalviu. Dalyvavo 1905 metų revoliucijoje, dėl to emigravo į JAV. Ten išsimokė linotipininku. 1920 pradžioje Simas Kvietka grįžo į Lietuvą, tapo savanoriu ir Šauliu sąjungos aktyvistu. Jis taip pat dalyvavo Klaipėdos išvadavimo sukilime.
Turbūt garsiausias kraštietis, dalyvavęs Klaipėdos išvadavime, yra 1899 metų rugsėjo 25 dieną (pagal senąjį stilių) gimęs Izidorius Kriaunaitis. Įvairūs šaltiniai užsimena, esą jis gimė 1900 metais, tačiau Širvintų RKB gimimo metrikų knyga šią versiją paneigia ir patvirtina anksčiau paminėtą datą. Iš 1899 metų spalio 3 dieną padaryto įrašo sužinome ir tai, kad Izidorius 1899 metais gimęs ne Navasiolkų kaime ar Širvintose, kaip irgi būna rašoma, o Šešuolėlių dvare. Jo tėvai valstiečiai: Adolfas Kriaunaitis (Krevnaitis) ir Karolina Michalkevičiūtė.
Klaipėdos sukilimo metu jis vadovavo vienam iš sukilėlių būrių.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite sausio 12 d. laikraščio numeryje.
