Dažno Širvintų rajono gyventojo nuotraukų albumuose išsaugota po keletą nuotraukų, kuriose matyti tautiškai pasipuošusios lietuvaitės merginos.
Beivydžiuose gyvenanti Veronika Gelūnienė saugo keliolika nuotraukų, kuriose matyti tautiniais drabužiais pasipuošusios merginos, ir tvirtina, jog Kiauklių krašte tautiniai rūbai buvę labai populiarūs bažnytinėse procesijose. Bažnytinės eisenos dalyvių – vaikų, jaunimo, vidutinio ar vyresnio amžiaus moterų, pasipuošusių procesijų rūbais ir spalvingais tautiniais drabužiais, susirinkdavo kelios dešimtys. Šventinėje procesijoje aplink bažnyčią, gaudžiant bažnyčios varpams, barstomos gėlės, nešamas kryžius, puošniai siuvinėtos vėliavos, baldakimas, giedamos procesijų giesmės.
Sudokiuose gyvenanti Veronika Meškerevičienė dar prisimenanti Kiaukliuose prieš karą veikusias šaulių ir pavasarininkų organizacijas. Jų nariai į religinines ir valstybines šventes, organizacijos susirinkimus ateidavo pasipuošę tautiškai. Pasak pašnekovės, jai, tada dar mažai mergytei, ypač įsiminė Kiaukliuose buvusi Motinos dienos šventė, kurioje buvę labai daug tautiškais rūbais vilkinčių žmonių.
Pasak aktyvios procesijų dalyvės Veronikos Kazlauskienės, gyvenančios Zibaluose, su tautiniu kostiumu ateiti į bažnyčią buvusi didžiulė garbė. Kiekviena mergina troško stovėti šalia procesijoje nešamo šventojo paveikslo-vėliavos ir laikyti kaspiną (rytų aukštaičių širvintiškių vadinamą kasnyką). Kiek kaspinų driekdavosi nuo aukštai laikomo šventojo paveikslo-vėliavos, tiek merginų, pasipuošusių tautiniais rūbais, rikiuodavosi prie paveikslo-vėliavos. Taip tautiškai pasipuošusios merginos ir moterys (o jų bažnyčioje apie 1959-1969 m. susirinkdavo per tris dešimtis ir daugiau) demonstravo nacionalinį charakterį, liudijo istorinės kultūros tęstinumą ir gyvybingumą.
Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite balandžio 19 d. laikraščio numeryje.
