Kovo 27-oji – Tarptautinė teatro diena

„Vytautas pančiuose“. Kielių kaimo artistų pastatymas. 1931 m. LIMIS nuotr.

Masiškai teatras į lietuvių gyvenimą įsiveržė 20 a. pirmoje pusėje, atkūrus Lietuvos valstybę. Vaidinimai tapo labai populiarūs mokyklose, jaunuomenės organizacijose, o juos populiarino tarpukariu masiškai kurtos pjesės Lietuvos istorijos, Nepriklausomybės kovų temomis. Apie mokinių, skautų, janalietuvių rengtus vakarus su vaidinimais nemažai rašyta tarpukario spaudoje, pasitaiko žinučių ir iš dabartinio Širvintų rajono.

Šiųmetės Vasario 16-osios išvakarėse rašėme, kad 1931 metais per Vasario 16-osios paminėjimą Širvintose Kielių kaimo artistai suvaidino 3 veiksmų dramą „Vytautas pančiuose“ pagal Tauronio dramą, kurios premjera Kieliuose įvyko iškart po Naujųjų. Šiame spektaklyje kunigaikščio Vytauto Didžiojo vaidmenį sukūrė pirmus mokslo metus Kielių pradžios mokykloje mokytoju dirbantis Jurgis Čekuolis. Informacinė muziejų sistema LIMIS pateikia nuotrauką, kurioje kaip tik įsiamžinę tame spektaklyje vaidinę kieliškiai. Vytautą vaidino mokytojas Čekuolis (ketvirtas iš kairės), priekyje sėdi mokytojas Strazdas.

1934 metų birželio 17 dieną per JSO sporto šventę Musninkuose, kurioje dalyvavo per 110 sportininkų, buvo suvaidinta Maironio drama „Kęstučio mirtis“. „Veikalo pastatymas itin geras, už tai plojimams nebuvo galo,“ – rašė „Jaunoji karta“.

Kad vaidinimai buvo įprastas dalykas, rodo faktas, kad 1935 metais Jaunosios Lietuvos sąjungos Širvintų rajone, kuriam priklausė 23 skyriai, buvo surengti 34 vakarai su vaidinimais. Sekančiais, 1936-aisiais, jau suskaičiuoti 53 vakarai su vaidinimais.

1937 metais įsteigtas Jaunosios Lietuvos Liukonių skyrius tų pačių metų lapkritį jau turėjo 53 narius ir kandidatus. Skyrius mokykloje surengė vakarą, kurio metu suvaidino „Jaunikį iš Kauno“ ir „Rickų“.

Šioje vietoje galima pridurti, kad Rickus buvo bene garsiausias tarpukario plėšikas, siautėjęs Lietuvos kaimuose, toks XX a. Tadas Blinda. Susidūrimo su policija Biržuose metu Rickus užšoko ant pievoje besiganiusios kumelės ir atsišaudydamas paspruko. Už įdavimą buvo pažadėta 3000 litų premija. Apie 1938 m., kaip spėjama, Rickus pasislėpė užsienyje.

Lietuvos provincijoje Rickaus vardu tėvai gąsdino savo vaikus ir kartu patys bijojo jo pasirodymo kaimo vietovėse, o ta baimė buvo perteikta teatro pjesėse.

Kaip rašyta 1939-ųjų pradžioje, Širvintų rajone veikė net „10 vaidybos ratelių su 81 vaidintoju“. Tad nekeista, kad 1937 metais Alionių skyrius už 100 litų įsigijo kilnojamą sceną vakarams rengti.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite kovo 22 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (2 įvert.)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

scroll to top