Dievo „koronė“

Prie fontano krykštavo vaikai. Anūkėlis paprašė gerti. Čia pat IKI. Turėjau centų, bet neturėjau veido kaukės. Ranka užsidengiau veidą popierinėmis nosinaitėmis, kitoje – vaikiškos sultys ir centai. „Jūsų neaptarnausiu,“ – pareiškė kasininkė. „Bet aš gerai užsidengiau“, – bandžiau teisintis. „Bet tai nėra kaukė“, – atrėžė. Bandžiau maldauti, kad mažylis labai nori gerti. „Eikit į Seimą ir pasakykit“, – užbaigė pamokslą.

Išgirdusi, prie manęs priėjo jauna moteris ir padavė kaukę. Padėkojau geraširdei, palinkėjau sveikatos. Tikriausiai ji yra mama.

Kitą dieną apsiperkant „Norfoje“ vyriškis užsitraukė ant kaklo parištą skarelę ir buvo aptarnautas, nesiunčiant į Seimą. Ar virusas taip paveikė smegenis, kad žmoniškumo nebeliko?

6 anūkų močiutė

Nuo redakcijos: Sutikite, situacija dažna, ne vienas esame į ją patekę, ypač kai imtasi laisvinti karantino gniaužtus. Leidus gryname ore ir laikantis saugaus atstumo vaikščioti be kaukių, kartais susigriebiame, kad išeidami iš namų pamiršome kaukę, o čia kaip tik prispyrė būtinybė užsukti į patalpą. Štai tada ir pagalvoji, kad nepakenktų tokiais atvejais prie įėjimo parduodamos vienkartinės kaukės. Juk ateiname iš prekybininko nusipirkti prekių, jis iš mūsų turės pelno. Laikyti atskirą darbuotoją, parduodantį kaukes, gal ir per didelė prabanga, bet žinojimas, kad vienkartinių kaukių gali nusipirkti pas prekybos centre pirkėjų srautus reguliuojantį apsaugos darbuotoją, iš keblios situacijos išgelbėtų ne vieną. Juk kai kuriuose prekybos centruose pardavinėja prieš šventes loterijos bilietus, vadinasi, tokia prekybos forma įmanoma.

O šiaip prekybos centrai, ko gero, nebankrutuotų, jei kokią vienkartinę kaukę užuomaršai pirkėjui ir padovanotų. Tai būtų daug naudingiau, nei prekybos centruose gulinčios reklaminių lapelių su parduodamų prekių kainomis krūvos. Mažiau medžių reikėtų iškirsti.