Įvairiose žiniasklaidos priemonėse vis dar daug dėmesio skiriama piktnaudžiavimo motinystės (tėvystės) pašalpomis temai. Mat užmojis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sukaks 1 metai mokėti 100 procentų, o likusį laiką, iki vaikui sueis 2 metai, – 85 procentų kompensuojamojo uždarbio, atsisuko ne tik prieš valstybę, bet ir prieš gyventojus. Per 2008 metus ir 2009 metų I ketvirtį Fondo valdybos teritoriniai skyriai iš viso paskyrė per 33 tūkstančius motinystės (tėvystės) pašalpų. Iš jų 1110 atvejų Fondo valdybos teritoriniams skyriams sukėlė įtarimų (3,3 proc.). Sako, kad šia situacija galimai pasinaudojo ir rajono tarybos nario bei partijos “Tvarka ir teisingumas” rajono skyriaus pirmininko Alfredo Astiko žmona Jurgita.
Pernai žiniasklaidoje labai daug buvo rašoma apie tai, kad patvirtintos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos nudžiugino ne vienus besiruošiančius tapti tėvais, nes kiekvienas nori kuo ilgiau džiaugtis savo mažosiomis atžalomis. Tačiau atsirado tokių, kurie iš to pasidarė visai neblogą pasipelnymo šaltinį. Rašoma, kad per praėjusius metus labai išaugo motinystės (tėvystės) pašalpų išmokos. Keisčiausia, kad minėtos išmokos išaugo ne tik dėl to, kad padidėjo gimdyvių skaičius, bet iš “Sodros” biudžeto vis daugiau pinigų buvo išmokama staiga padidėjus nėščiųjų atlyginimams. Įdomiausia, kad tokie atlyginimai padidėdavo tik tuo laikotarpiu, kai buvo skaičiuojamas būsimų mamų pašalpų dydis. Didelius atlyginimus mokėjo ne tik stambiausios įmonės, bet ir sunkiai besiverčiančios ar net atsidūrusios ties bankroto riba. Kalbama, kad viena iš tokių įmonių neva gali būti ir UAB “Vasmangas”, kurios akcijas, kaip skelbia Kultūros ministerijos duomenys apie visuomenės informavimo priemonių dalyvius, valdo pats buvęs vicemeras, rajono tarybos narys Alfredas Astikas ir jo žmona Jurgita Pukaitė. Ši bendrovė partijos “Tvarka ir teisingumas” skyriaus pirmininko žmonai Jurgitai nėštumo laikotarpiu atlyginimą esą pakėlė iki 7000 litų.
Skaityti daugiau »
Temą pasiūlė skaitytojai
Į “Širvintų krašto” redakciją skambino Anciūnų kaimo gyventojas Juozas Narkevičius. Žmogus, kaip ir dauguma pagyvenusių ūkininkų, pasitraukė iš žemės ūkio gamybos. Sutvarkė visus reikalingus dokumentus, laukia pažadėtų išmokų. Ne vieną kartą sakyta, kad jos už praėjusius metus bus išmokėtos iki kovo mėnesio. Deja, išmokų nėra iki šiol. Pats žemės ūkio ministras K. Starkevičius ūkininkų suvažiavime neseniai pažadėjo sumokėti jas iki liepos mėnesio. Dabar jau girdėti kalbų, kad tos išmokos pasitraukusiems iš gamybos ūkininkams už pieno kvotą bus sumokėtos tik iki rugsėjo, o gal dar vėliau. Atseit dar neįvertintos visos paraiškos, taisyklėse nėra nustatyta konkretaus termino, iki kada tas išmokas reikia išmokėti. Paskambinę į Nacionalinę mokėjimo agentūrą žmonės nieko paguodžiamo neišgirsta. Jiems paaiškinama, kad Finansų ministerija neperveda pinigų, prašo žemdirbių kantrybės – ir viskas. “Širvintų kraštas” pasidomėjo, apie kokias sumas kalbama. Gal buvę ūkininkai pernelyg reiklūs? Pasirodo, pinigai nėra maži. Mažiausia nesumokėta išmoka Širvintų rajone – 500 litų, o didžiausia – 10 tūkstančių. Vien tik Anciūnuose negavusių išmokas žmonių – trys. Visame Širvintų rajone – dešimtys… Skaityti daugiau »
Pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena
Vaiski laukų žaluma, sunkios žydinčių alyvų kekės, vėjyje linguojančios jazminų šakos primena, kad čia pat vasara, birželio pradžia. Pirmasis mėnesio sekmadienis – Tėvo diena. Tai diena, kai pagerbiami Tėvai, kai sugrįžtama į gimtuosius namus padėkoti Tėvui už išmokytą tiesiai suarti vagą, už platų šieno pradalgį lankoj, už tėviškąjį didingumą, už kantrybės, tiesos ir pagarbos pamokas.
Aplankytas Anciūnuose gyvenantis trijų suaugusių vaikų tėvas Stasys Kiškiūnas kuklinosi:
- Nėra ką apie mane rašyti. Su žmona Brone užauginom tris vaikus. Lengva nebuvo, anais laikais jokios paramos iš valstybės nelaukėm. Abu su žmona auklėjom, mokėm savo vaikus. Manau, kad gerus užauginom, niekas nepasakytų, kad jie blogi.
Skaityti daugiau »
Birželio 1 dieną Gelvonų kultūros namų salė buvo pilnutėlė. Čia vyko Gelvonų vidurinės mokyklos baigiamoji 2008-2009 mokslo metų konferencija. Po bendrai visų sugiedoto mokyklos himno renginio vedėja dešimtokė Birutė Maželytė paskelbė baigiamosios šventės pradžią. Lietuvos vardo tūkstantmečiui gelvoniškiai mokykloje surengė savo geriausių darbelių ir piešinių parodas. Ant sienų kabančiuose stenduose buvo galima susipažinti, kokiuose projektuose dalyvavo gelvoniškiai, kokias užsienio šalis jie aplankė, galima buvo pasigėrėti sportinių trofėjų – taurių spindesiu. Miestelio centrą mokiniai papuošė taikos simboliu – popieriniais balandžiais. Į kultūros namus mokiniai susirinko tėvams, mokytojams ir svečiams parodyti savo meninių sugebėjimų. Gelvoniškiai girtis nemėgėjai, nes, pasak pranešėjos, “ar geri vaikai mes esam, pasakys kiti”. Po sušoktos “Kepurinės” ir Savivaldybės atstovų bei seniūno sveikinimų mokyklos direktorė Onutė Valančienė pateikė duomenis, jog mokykloje mokosi 187 mokiniai, yra net dvi vienuoliktokų klasės, tačiau pabrėžė, kad pradinėse klasėse jaučiamas mokinių trūkumas. Įeinant į kultūros namų salę stende galima buvo perskaityti tokius žodžius: “Baigiantis mokslo metams apžvelgi rezultatus, pamąstai ir regi, kiek daug širdies šilumos, kūrybos, laiko ir reiklumo įdėta, kad šiandien galėtume džiaugtis”, o žemiau puikavosi visų mokytojų ir mokyklos darbuotojų pavardės, prie kurių surašyti visi jų nuveikti geri darbai. Direktorė nepamiršo nė vieno. Šventės metu ji taip pat ne kartą minėjo, kad šiame krašte yra patys geriausi pasaulyje ir tėvai, ir mokytojai, ir vaikai… Skaityti daugiau »
Varnalėšų istorijos
Pamatęs prie Varnalėšų rinkimų būstinės su vėliava ant peties besisukiojantį ūkininką Vincoką, dabar jau praeities dulkele tapęs Varnalėšų seniūno ekspavaduotojas Fredis suraukė nosį:
- Kaimo utele, kur buvai per rinkimus į Seimą? Vien dėl to, kad tokie kaip tu “balsavo” prie savo gyvulių, aš atsidūriau partijos sąrašo gale. Nuo kada parūpo europietiška tvarka ir teisingumas?
Vincokas iš po savo kepurės snapelio pažvelgė į Fredį ir mostelėjo ranka:
- Ko čia šlaistais prie žmonių? Jukš į migį!
Fredis išsprogino akis:
- Ne kitaip, kaip nuo tvarto prieblandos dar ir apžlibai? – užstojo Vincokui kelią. – Čia su tavimi kalba ne paršas, o buvęs seniūno pavaduotojas! Skaityti daugiau »
Gegužės 28-31 dienomis Lietuvos šaulių sąjunga Palangoje organizavo Jaunųjų šaulių XI sporto žaidynes, skirtas Lietuvos šaulių sąjungos 90-mečiui. Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo šaulių 10-oji rinktinė daugiausia buvo sudaryta iš Širvintų 10-osios šaulių kuopos jaunųjų šaulių. Dėl apdovanojimų žaidynėse varžėsi 18 širvintiškių, kurių pastangomis buvo iškovota komandinė pirmoji vieta. Pernai analogiškose varžybose jaunieji Vilniaus apskrities šauliai, kurių pagrindą taip pat sudarė širvintiškiai, buvo treti.
Kuopos vadas Leonas Vaicekauskas savo auklėtinius respublikinėms varžyboms “atidavė” Vilniaus rinktinės vadui Dariui Leinartui. Po varžybų kuopos vadas sulaukė tik labai gerų atsiliepimų apie širvintiškių drausmę ir sugebėjimą susikaupti lemiamais varžybų momentais. Ir iš tiesų – pirmosios vietos buvo iškovotos keturiose iš šešių žaidynėse rengtų sporto šakų: orientaciniame sporte, krepšinyje 3×3, vasaros biatlone ir kliūčių ruože. Bet kurioje sporto rungtyje respublikoje užimti prizinę, o tuo labiau pirmąją vietą, vien laimės ar sėkmės neužtenka. Reikia įdėti labai daug darbo ir pastangų. Orientacininkai išmaišė ne vieną Molėtų rajono miškelį ir miško takeliais nubėgo ne vieną dešimtį kilometrų. Gaila, tačiau rajone nėra nei reikiamų žemėlapių, nei šiuo sportu užsiimančių žmonių. Tiesa, žmonių atsirastų, tik niekas šiais laikais veltui dirbti neketina. Krepšininkų lyderis T. Pečiulis šio žaidimo techninių ir taktinių gudrybių mokėsi Š. Marčiuliono krepšinio mokykloje. Vasaros biatlone širvintiškiai buvo visa galva pranašesni bėgimo trasoje. Ne toks kaip įprasta – ne NATO standartų, o turintis daugiau turizmo technikos elementų buvo kliūčių ruožas. Visoms komandoms netikėtas elementas kliūčių ruože buvo kalnų turizme būtino dalyko – karabino panaudojimas. Širvintiškiams pasisekė – jie mokėjo elgtis ir su karabinu, ir, pasidarę neštuvus, transportuoti sužeistąjį, įveikti užpelkėjusį ruožą ir pan., nes buvo dalyvavę mokinių olimpinio festivalio turizmo varžybose. Šaudydami iš pneumatinio šautuvo širvintiškiai užėmė trečiąją vietą, o virvės traukime, padedami keleto vilniečių, buvo šešti. Skaityti daugiau »
Birželio 1-3 dienos
Šiomis dienomis į Komisariatą išblaivėti buvo pristatyti 2 asmenys: vienas jų neblaivus šlitinėjo Širvintų miesto Vilniaus g. 53-iojo namo laiptinėje, o kitas – Kabaldos kaimo Rožių gatvėje.
Viešosios policijos patruliai išaiškino 6 Kelių eismo taisyklių pažeidėjus. Taip pat įkliuvo 2 neblaivūs vairuotojai. Birželio 2-ąją, 0.30 val., Širvintų miesto Kalnalaukio gatvėje automobilį “Ford Probe” neblaivus vairavo miesto gyventojas K. D., kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Tą pačią dieną Plento gatvėje dviratį neblaivus vairavo Alionių seniūnijos gyventojas E. J.
Beje, šiandien ir rytoj dar tęsis šią savaitę daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, policijos pareigūnų vykdomi reidai, kurių metu tikrinamas transporto priemonių vairuotojų blaivumas, galimas apsvaigimas nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šią tikslinę priemonę inicijavo Europos kelių policijos tinklas (TISPOL), o ji vykdoma siekiant mažinti eismo įvykių, kuriuos padaro neblaivūs (apsvaigę) vairuotojai, skaičių. Skaityti daugiau »