Kaip COVID-19 pandemija paveikė darbo rinką? Kodėl aukšti nedarbo rodikliai? Kokios pagrindinės problemos, lemiančios, jog žmonės sunkiai integruojasi į darbo rinką? Kaip sekasi bendradarbiauti vykdant bendras programas Užimtumo tarnybai ir Savivaldybei?
Šiuos ir kitus aktualius klausimus nuotoliniame susitikime aptarė Savivaldybės vadovės merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė su Užimtumo tarnybos Vilniaus KAD direktore Jurgita Bražinskiene, jos patarėja Svetlana Lobovkiniene ir Širvintų skyriaus vedėja Svajone Žedavainiene.
Savivaldybės vadovės pasidžiaugė, kad bendradarbiavimas su Užimtumo tarnyba, Širvintų skyriaus vedėja Svajone Žedavainiene yra glaudus ir tiesioginis. Kartu vykdoma Užimtumo programa, kuri kasmet leidžia įdarbinti seniūnijose bei UAB „Širvintų šiluma“ žmones, labai reikalingus tvarkant aplinką, kitus darbus. Deja, dažnai matoma problema – motyvacijos dirbti stoka. Kai žmogus padirba iki pirmos algos ir daugiau nebepasirodo. Visgi tikrai yra ir gerų pavyzdžių, kai gyventojai noriai įsitraukia, rodo iniciatyvą. Tokiais atvejais būtų labai gerai, jei programoje būtų galimybės dalyvauti ne trumpalaikiu (sezoniniu) periodu, o ilgiau.
Kaip ir visoje Lietuvoje, Širvintų rajone trūksta daugelio sričių darbuotojų: statybų sektoriaus, inžinerinių specialybių, elektrikų, santechnikų, virėjų. Matoma, kad jau dabar didėja socialinių darbuotojų poreikis, o ateityje jis dar labiau augs. Širvintose nuo rudens didinant lopšelio-darželio grupių skaičių, bus ieškoma auklėtojų bei auklėtojų padėjėjų.
Pasak Užimtumo tarnybos Širvintų skyriaus vedėjos Svajonės Žedavainienės, mūsų rajone stengiamasi pasinaudoti visomis įmanomomis galimybės. Skyrius vykdo ne vieną ES lėšomis finansuojamą programą, pagal kurias žmonėms sudaromos galimybės įsitraukti į darbo rinką, atnaujinti ar įgyti naujų profesinių įgūdžių (kad žmonėms būtų patogiau, mokymai organizuojami čia pat, Širvintose). Matoma, kad po dalyvavimo programose ne visi išlieka darbo rinkoje, tačiau ir suaktyvinimas, įtraukimas į veiklas yra labai svarbus. Ypač – vyresnio amžiaus ar ilgesnį laiką nedirbusiems asmenims.
Susitikimo metu aptartos ir jaunimo užimtumo aktualijos. Matoma, kad daug jaunimo yra suinteresuoti ir motyvuoti dirbti. Moksleiviai nori padirbėti vasaros atostogų metu. Deja, ne visose programose gali dalyvauti nepilnamečiai. Pavyzdžiui, tvarkyti miestą, šienauti žolę dėl saugumo reikalavimų įdarbinti jaunuolių iki 18 m. amžiaus negalima. Būtent šiems darbams surasti norinčių dirbti suaugusiųjų – labai sudėtinga. Jei atsirastų galimybių Užimtumo tarnybai organizuoti specialius saugumo mokymus, būtų sudarytos geresnės galimybės ir jaunimui, ir daugeliui įmonių pavyktų išspręsti darbo organizavimo šiltuoju metu laiku klausimus.
Aptarta naujovė – artimiausiame Tarybos posėdyje bus svarstomas sprendimas, kuriuo Savivaldybės bei valstybės lėšomis darbdaviams, įdarbinantiems jaunus asmenis, bus skiriamos subsidijos. Tai turėtų dar labiau padidinti galimybes jaunimui dirbti.
Dar viena problema, kuri mūsų rajone lemia tai, kad žmonės, gyvenantys atokesnėse vietovėse sunkiau integruojasi į darbo rinką – viešojo transporto maršrutų trūkumas. Turime didelę ir neįveikiamą problemą – kovojame su koncesininku, tačiau teisiniai svertai – ne Savivaldybės pusėje. O dėl to kenčia rajono žmonės. Tikrai yra tokių, kurie norėtų ir važiuotų dirbti, tačiau negali, nes tiesiog nėra su kuo, autobusai nevažiuoja.
Pasak Užimtumo tarnybos atstovių, yra judumo programa, kuri kompensuoja važinėjimo į darbą ir iš darbo išlaidas, tačiau tik 3 pirmus mėnesius. Todėl būtų naudinga apsvarstyti galimybes šią programą praplėsti arba ieškoti kitų būdų, kaip padėti žmonėms pasiekti darbo vietas.
Užs. Nr. 64.
