Skaityta:
673
Sprendimai ir nuomonės
Pasiskolins ir paleis vėjais?
Sausio mėnesį Širvintų savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Trakų rajono savivaldybės mero raštą, pritarė prisijungti partnerio teisėmis prie priemonės „Prioritetinių turizmo plėtros regionų E. rinkodara“ planuojamo projekto įgyvendinimo. Šiame projekte dalyvauja savivaldybės, patenkančios į prioritetinius turizmo plėtros regionus. Toks yra ir Vilniaus regionas, apimantis Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Širvintų rajono, Trakų rajono savivaldybes.
Vykdant šį projektą, iš Savivaldybės biudžeto reikės skirti 3,75 proc. lėšų nuo visos projekto vertės, kurios „preliminari“ suma apie 289 620,02 Eur. Kad būtų aiškiau, pavertus šiuos pinigus buvusia lietuviška valiuta, išeitų lygiai 1 000 000 litų. Įspūdinga suma. Širvintų savivaldybei reiks prisidėti 10 860 eurų suma. Jeigu jau projekte yra žodelis „preliminari“, tai ji dažniausiai būna tik didesnė… Šiuos pinigus, žinoma, reikės skolintis.
Taip, prieš metus Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos turizmo plėtros 2014-2020 metų programą, kurioje išvardintos priemonės, turėsiančios skatinti ne tik užsienio turistus atvykti į Lietuvą, bet ir Lietuvos gyventojus daugiau keliauti po savo šalį.
Tačiau, pasak tarybos narės Živilės Pinskuvienės, jei ne Kernavės archeologinė vietovė, įtraukta į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos kultūros paveldo sąrašą, mūsų rajonas į prioritetinį plėtros planą vargiai patektų.
Kokia šio projekto esmė? Pasirodo, tai – rinkodara internete bei rinkodara naudojant mobiliąsias technologijas, reklama elektroniniu paštu, reklama televizijoje… „O kokia tų rinkodaros mobiliųjų technologijų nauda pirmiausia kiekvienam mūsų rajono gyventojui?“ – rajono tarybos posėdyje klausė opozicijos lyderė Živilė Pinskuvienė. Buvo paaiškinta, kad tie, kurie turės išmaniuosius telefonus, gaus informaciją, kaip surasti turizmo objektus… Ar tai tikrai svarbiausia ir reikalingiausia mūsų rajono žmonėms? Ar didžioji jų dauguma naudojasi išmaniaisiais telefonais? Ko gero, ne…
Kam dar bus panaudojami projektui skirti pinigai? Pirmiausia, projektą vykdančių ir administruojančių darbuotojų darbo užmokesčiui ir komandiruotėms… Reikės nusipirkti vertimo, projektavimo, transportavimo, transliavimo paslaugas. O kur dar numatyto įsigyti turto draudimo bei projekto viešinimo išlaidos… Labiausiai šokiruoja išlaidų eilutėje įrašyti žodžiai: „Nematerialus turtas“. Žodžiu, galima manyti, kad pinigus numatoma „paleisti vėjais“, nors pastarąjį žmogus vis tik daugiau ar mažiau dar gali pajusti. Mūsuose ir materialus turtas dažnai išgaruoja kaip kamparas, o čia…
Yra keletas turizmo rūšių, iš kurių populiariausias verslo ir žaliasis turizmas. Apie kažkokį verslo turizmą mūsų rajone ir kalbėti neverta. Žaliojo turizmo tikslas – stebėti ir gėrėtis gamta, susipažinti su vietine kultūra. Iš šio turizmo rūšių – bene populiariausias aktyvusis turizmas: dviračių, vandens, pėsčiųjų. Kitaip sakant, tai keliavimas gamtinėje aplinkoje, naudojantis savo fizinėmis ir dvasinėmis jėgomis.
„Kiekvienas save ir savo bendražygius gerbiantis turistas iš anksto sudaro būsimo žygio planą, pasirenka maršrutą ir lankytinus objektus. Elektroninių žemėlapių ir informacijos internete apstu, todėl galima gana greitai parengti realiai atitinkantį turistinės grupės jėgas maršrutą. Nesuprantu, ar galima rimtai planuoti žygį pagal reklamas televizijoje ar gautas elektroniniu paštu arba, minant dviračio pedalus, semtis žinių išmaniaisiais telefonais. Be to, žygyje reikalinga ir tam tikra paslaptis, kurią sužinai tik nuvažiavęs į objektą ir pakalbėjęs su vietiniais gyventojais“, – kalbėjo tarybos narys Remigijus Bonikatas. Jo manymu, gal reikėtų pirmiausia skirti lėšas dar nebaigtiems projektams? Pavyzdžiui, projektas „Viešosios turizmo infrastruktūros prie Janionių piliakalnio įrengimas“ užbaigtas nevisiškai, nes rudenį ir pavasarį jį pasiekti galima nebent su malūnsparniu. Žinoma, mes, lietuviai, galime ir per pievas bei purvynus prie piliakalnio nubristi, tačiau užsieniečiai tikrai nesirinks tokio objekto. Taigi, pirmiausia reikėtų iki galo sutvarkyti esamus objektus, o tik paskui galima būtų drąsiai juos reklamuoti.
Nors ir sakoma, kad svarbiausias ginklas – informacija, kad jos per daug niekada nebūna, tačiau, sutikite, ką naujo ir įdomaus galima dar (be turimos informacijos internete, enciklopedijose, informaciniuose leidiniuose) sužinoti apie mūsų rajoną? Gal Širvintų administracijai dešimt su pusę tūkstančių eurų – menkniekis, lašas jūroje, tačiau… iš daugybės tokių nedidelių „lašelių“ susideda visas mūsų rajono biudžetas. Galimai išnyks ir šis „lašelis“ – išgaruos pinigėliai, nepalikę jokio pėdsako širvintiškių gyvenime…
Rimas Vieselis
„Nesuprantu, ar galima rimtai planuoti žygį pagal reklamas televizijoje ar gautas elektroniniu paštu arba, minant dviračio pedalus, semtis žinių išmaniaisiais telefonais“, – suabejojo rajono tarybos narys Remigijus Bonikatas.
„Nesuprantu, ar galima rimtai planuoti žygį pagal reklamas televizijoje ar gautas elektroniniu paštu, arba, minant dviračio pedalus, semtis žinių išmaniaisiais telefonais“, - suabejojo rajono tarybos narys Remigijus Bonikatas.
Sausio mėnesį Širvintų savivaldybės tarybos valdančioji dauguma, atsižvelgdama į Trakų rajono savivaldybės mero raštą, pritarė prisijungti partnerio teisėmis prie priemonės „Prioritetinių turizmo plėtros regionų E. rinkodara“ planuojamo projekto įgyvendinimo. Šiame projekte dalyvauja savivaldybės, patenkančios į prioritetinius turizmo plėtros regionus. Toks yra ir Vilniaus regionas, apimantis Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Širvintų rajono, Trakų rajono savivaldybes.
Vykdant šį projektą, iš Savivaldybės biudžeto reikės skirti 3,75 proc. lėšų nuo visos projekto vertės, kurios „preliminari“ suma apie 289 620,02 Eur. Kad būtų aiškiau, pavertus šiuos pinigus buvusia lietuviška valiuta, išeitų lygiai 1 000 000 litų. Įspūdinga suma. Širvintų savivaldybei reiks prisidėti 10 860 eurų suma. Jeigu jau projekte yra žodelis „preliminari“, tai ji dažniausiai būna tik didesnė… Šiuos pinigus, žinoma, reikės skolintis.
Taip, prieš metus Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos turizmo plėtros 2014-2020 metų programą, kurioje išvardintos priemonės, turėsiančios skatinti ne tik užsienio turistus atvykti į Lietuvą, bet ir Lietuvos gyventojus daugiau keliauti po savo šalį.
Tačiau, pasak tarybos narės Živilės Pinskuvienės, jei ne Kernavės archeologinė vietovė, įtraukta į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos kultūros paveldo sąrašą, mūsų rajonas į prioritetinį plėtros planą vargiai patektų.
Kokia šio projekto esmė? Pasirodo, tai – rinkodara internete bei rinkodara naudojant mobiliąsias technologijas, reklama elektroniniu paštu, reklama televizijoje… „O kokia tų rinkodaros mobiliųjų technologijų nauda pirmiausia kiekvienam mūsų rajono gyventojui?“ – rajono tarybos posėdyje klausė opozicijos lyderė Živilė Pinskuvienė. Buvo paaiškinta, kad tie, kurie turės išmaniuosius telefonus, gaus informaciją, kaip surasti turizmo objektus… Ar tai tikrai svarbiausia ir reikalingiausia mūsų rajono žmonėms? Ar didžioji jų dauguma naudojasi išmaniaisiais telefonais? Ko gero, ne…
Kam dar bus panaudojami projektui skirti pinigai? Pirmiausia, projektą vykdančių ir administruojančių darbuotojų darbo užmokesčiui ir komandiruotėms… Reikės nusipirkti vertimo, projektavimo, transportavimo, transliavimo paslaugas. O kur dar numatyto įsigyti turto draudimo bei projekto viešinimo išlaidos… Labiausiai šokiruoja išlaidų eilutėje įrašyti žodžiai: „Nematerialus turtas“. Žodžiu, galima manyti, kad pinigus numatoma „paleisti vėjais“, nors pastarąjį žmogus vis tik daugiau ar mažiau dar gali pajusti. Mūsuose ir materialus turtas dažnai išgaruoja kaip kamparas, o čia…
Yra keletas turizmo rūšių, iš kurių populiariausias verslo ir žaliasis turizmas. Apie kažkokį verslo turizmą mūsų rajone ir kalbėti neverta. Žaliojo turizmo tikslas – stebėti ir gėrėtis gamta, susipažinti su vietine kultūra. Iš šio turizmo rūšių – bene populiariausias aktyvusis turizmas: dviračių, vandens, pėsčiųjų. Kitaip sakant, tai keliavimas gamtinėje aplinkoje, naudojantis savo fizinėmis ir dvasinėmis jėgomis.
„Kiekvienas save ir savo bendražygius gerbiantis turistas iš anksto sudaro būsimo žygio planą, pasirenka maršrutą ir lankytinus objektus. Elektroninių žemėlapių ir informacijos internete apstu, todėl galima gana greitai parengti realiai atitinkantį turistinės grupės jėgas maršrutą. Nesuprantu, ar galima rimtai planuoti žygį pagal reklamas televizijoje ar gautas elektroniniu paštu, arba, minant dviračio pedalus, semtis žinių išmaniaisiais telefonais. Be to, žygyje reikalinga ir tam tikra paslaptis, kurią sužinai tik nuvažiavęs į objektą ir pakalbėjęs su vietiniais gyventojais“, – kalbėjo tarybos narys Remigijus Bonikatas. Jo manymu, gal reikėtų pirmiausia skirti lėšas dar nebaigtiems projektams? Pavyzdžiui, projektas „Viešosios turizmo infrastruktūros prie Janionių piliakalnio įrengimas“ užbaigtas nevisiškai, nes rudenį ir pavasarį jį pasiekti galima nebent su malūnsparniu. Žinoma, mes, lietuviai, galime ir per pievas bei purvynus prie piliakalnio nubristi, tačiau užsieniečiai tikrai nesirinks tokio objekto. Taigi, pirmiausia reikėtų iki galo sutvarkyti esamus objektus, o tik paskui galima būtų drąsiai juos reklamuoti.
Nors ir sakoma, kad svarbiausias ginklas – informacija, kad jos per daug niekada nebūna, tačiau ką naujo ir įdomaus galima dar (be turimos informacijos internete, enciklopedijose, informaciniuose leidiniuose) sužinoti apie mūsų rajoną? Gal Širvintų administracijai dešimt su puse tūkstančių eurų – menkniekis, lašas jūroje, tačiau… iš daugybės tokių nedidelių „lašelių“ susideda visas mūsų rajono biudžetas. Galimai išnyks ir šis „lašelis“ – išgaruos pinigėliai, nepalikę jokio pėdsako širvintiškių gyvenime…
ŠK informacija
Skaitytojų įvertinimas
0
(0 įvert.)
