Vos tik prasidėjus naujiems mokslo metams rajono valdantieji taip pat susirūpino mokslais ir parengė sprendimo projektą „Dėl pritarimo mokymų projektams“. Praėjusiame rajono tarybos posėdyje buvo pritarta naujiems Savivaldybės administracijos darbuotojų ir tarybos narių mokymams.
Rengiami seminarai bus apmokami iš Europos Sąjungos lėšų. Žinoma, atitinkamą įnašą turės įdėti ir rajono Savivaldybė. Tad širvintiškiams mokymai kainuos beveik 20 tūkstančių litų.
Administracijos darbuotojams rengiami mokymai dažniausiai būna susiję su įvairiomis inovacijomis, todėl juose išgirsta informacija yra realiai pritaikoma darbe. Nereiktų pamiršti ir to, kad administracijos darbuotojų kaita yra kur kas mažesnė nei rajono tarybos narių, todėl, galima sakyti, kad mokymams išleisti pinigai „pasilieka“ Savivaldybėje.
Turbūt, niekas neprieštaraus, jog mokytis tikriausiai niekam nepakenktų – net ir rajono tarybos nariams. Tad rengti mokymus rajono tarybos kadencijos pradžioje būtų gana logiškas sprendimas: atėję nauji žmonės supažindinami su etikos, privačių ir viešųjų interesų subtilybėmis bei panašiais dalykais. Šį kartą iškyla klausimas, ar išrinktiesiems ne per vėlai susizgribta organizuoti mokymus? Juk praėjo jau beveik pusė kadencijos, o tai reiškia, kad po kurio laiko į Savivaldybės tarybą pateks kiti žmonės, ir mokyti reikės iš naujo. O gal valdantieji mano, kad rajonui vadovaus amžinai?
Ne pirmus metus kartojasi panaši situacija: dviženklės sumos iš Savivaldybės biudžeto skiriamos tarybos nariams, kurie neilgai trukus išeina ir jų vietą užima kiti.
Klausimų apie mokymus tarybos ir komitetų posėdžiuose iškėlė net keli Darbo partijai atstovaujantys tarybos nariai. Tik… konkrečių atsakymų gauta nebuvo.
Seminarų baigimas pažymimas įteikiant specialų pažymėjimą, kurį, beje, jau turi ne pirmą kadenciją rajono taryboje dirbantys žmonės. Matyt, valdantiesiems patinka vis kartoti tuos pačius dalykus. O gal jie iš tikrųjų tokie negabūs, kad per vieną mokymų etapą nesugeba įsisavinti kurso? Gaila, kad už mokslus nereikia mokėti iš savos kišenės. Juk privačių bendrovių darbuotojai įprastai savo žinias tobulina tik po darbo, kartais už darbdavio, tačiau dažniau už nuosavus pinigus.