Kokie aitvarai „partijos anūko“ šeimai sunešė milijonus?

Kai 2016 metų pavasarį Gabrielius Landsbergis pareiškė atsisakąs Europos Parlamento nario mandato ir dalyvausiąs vietos politikoje, didžiausi pataikūnai plojo katučių: „Pažiūrėkite, koks nesavanaudiškas mūsų anūkėlis – vardan tos Lietuvos atsisako tokių pinigų!“

Parbėgo vos dveji metai ir aiškėja, dėl ko jaunoji Landsbergių klano atžala iškeitė kėdę Briuselyje į Lietuvą. Trečiadienį lrytas.lt paskelbė apie labiausiai praturtėjusius Lietuvos politikus. Pasirodo, milijonierių sąrašą papildė ir gerą atlyginimą Briuselyje į „katino ašaras“ Lietuvos seime iškeitęs Gabrielius Landsbergis.

Anot publikacijos, „politiko turimų vertybinių popierių vertė pernai išaugo 164 tūkst. eurų, nors jokių sandorių savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje G. Landsbergis tais metais nenurodė. Kaip matyti iš skelbiamos deklaracijos, užpernai G. Landsbergio turimi vertybiniai popieriai buvo įvertinti 362 tūkst. eurų, o pernai jų vertė perkopė pusę milijono – iki 526 tūkst. eurų.“.

Deklaracijų tyrinėtojai informuoja, kad 204 tūkst. eurų įvertinto „partijos anūkui“ priklausančio nekilnojamojo turto vertė nekito, tiesa, trečdaliu sumažėjo santaupų – nuo 64 tūkst. eurų iki 21 tūkst. eurų. Užtat G. Landsbergio sutuoktinės Austėjos santaupos šoktelėjo du su puse karto – nuo 166 tūkst. eurų iki 448 tūkst. eurų. Keliasdešimčia tūkstančių eurų pernai sumažėjo ir verslininkės įsipareigojimai bankams. Maža to, šių metų gegužę konservatorių „verslininkas“ deklaravo įsigijęs vertybinių popierių dar už 750 tūkst. eurų. „Garsios šeimos grynasis turtas pernai perkopė 1,2 mln. eurų,“ – reziumuoja lrytas.lt.

Kokie aitvarai Landsbergiams sunešė tokius turtus, analitikai nenurodė, kadangi su naujai iškeptu milijonieriumi jiems pasikalbėti nepavyko. Taigi belieka tik įtarti, kad dar 2015-aisiais teisus buvo Artūras Skardžius pareiškęs, kad tarsi ylos iš maišo lenda vis daugiau faktų apie Tėvynės sąjungos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslą, nors jo žmonos Austėjos Landsbergienės sutartys su valstybės valdoma energetikos įmone kruopščiai slepiamos nuo visuomenės akių. Anot Seimo nario pareiškimo „Tauragiškių balse“, dar 2013 metais Austėja Landsbergienė be konkurso, už juokingai menką nuomos mokestį, praktiškai neribotam laikui iš „Lietuvos energijos“ dukterinės įmonės „NT Valdos“ sugebėjo išsinuomoti beveik 2000 kv. m patalpas. 2012 metais pastatas buvo remontuojamas, jo rinkos vertė siekia 1 milijoną eurų. Tuo tarpu nuomininke tapusi Austėja Landsbergienė energetikams priklausančiose patalpose įsteigė UAB „Karalienės Mortos mokyklą“, pagarsėjusią ir darželinukų mokymais apie „dviejų princų meilę“. „Lietuvos energijos“ turtą valdanti bendrovė už nemažą sumą, nuomininkui reikalaujant, ne tik atliko remonto darbus, bet dar ir suteikė teisę nemokamai naudotis 30 arų dydžio automobilių stovėjimo aikštele.

Ir Austėjos verslas suklestėjo, kadangi privačių darželių ir mokyklų poreikis sostinėje auga, taigi pelnas – byra.

Anot Artūro Skardžiaus, prielaidos gimti šiems privataus verslo ir valstybės įmonės susitarimams atsirado konservatorių valdymo metu, kai energetikos ministru tapęs Tėvynės sąjungos narys Arvydas Sekmokas ėmėsi energetikos sektoriaus pertvarkos ir 2011 metais visą energetikos sektoriaus turtą perdavė valdyti UAB „NT valdos“. Tokių energetikos sektorių aptarnaujančių įmonių A. Sekmokas pristeigė ne vieną. „Versliąją A. Landsbergienę ne veltui lydi sėkmė. Jos įmonė bent tuo metu nemokėjo jokių PVM mokesčių. Verslininkė surado nišą mokesčių sistemoje, jog ugdymo paslaugas teikiančios bendrovės gali nemokėti PVM,“ – stebėjosi Seimo narys.

O kur visuomenę sudrebinę skandalai dėl Austėjos tėvo, buvusio NMA direktoriaus E. Z. Čijausko, atsistatydinusio po kilusio skandalo dėl išvogtų ES milijonų (agentūra pervedinėjo lėšas direktoriaus žmonos, Austėjos motinos N. Čijauskienės draugų firmoms)? Kadangi jis jau tada buvo Landsbergio anūko uošvis, tai, matyt, dėl to ir nebuvo teisiamas ir nesusilaukė baudžiamosios atsakomybės, niekas nereikalavo atlyginti padarytos žalos, skirtingai nei gindami viešąjį interesą prokurorai to reikalavo iš Ž. Pinskuvienės, kad ši savo lėšomis atlygintų tariamai padarytą žalą Širvintų ligoninei dėl atleistos buvusios vadovės. Netekęs darbo NMA, E. Z. Čijauskas ėmė vadovauti Valstybinei augalininkystės tarnybai prie ŽŪM, o žmona, G. Landsbergio uošvė, – ėjo vyriausiosios specialistės pareigas Žuvininkystės tarnyboje prie ŽŪM. Ar tokį nepotizmą (artimųjų įdarbinimą) prieš Seimo rinkimus mintyse turėjo „partijos anūkas“, kaldamas prie Kryžiaus buvusią valdžią?

Panašu, kad nesužinosime nei to, nei kokiu būdu buvo praturtėta. Pasisakydamas prieš neigiamus reiškinius politikoje, prieš daugelį valdančiųjų planų bent kiek pagerinti skurdžiausiai gyvenančių šalies gyventojų kasdienybę, dar vienas Seimo milijonierius apie žemiškuosius savo reikalus yra linkęs patylėti.

ŠK