Vaikų džiaugsmai „Vikingų kaime“

Vaikų džiaugsmai „Vikingų kaime“
Praėjusio ketvirtadienio rytą „Vikingų kaime“ mus pasitiko senoviniais drabužiais pasipuošusi įmonės direktorė Judita Korsakienė. Nors dangų ištisai dengė debesys, diena pranašavo lietų, tačiau leidžiantis nuo kalno Širvintos upės link, tolumoje pasigirdo vaikiškų balsų klegesys. Netoli upės, pavėsinėse su mediniais stogais įsikūrusiuose edukaciniuose centruose vaikučiai buvo supažindinami su viduramžių muilo gamybos ypatumais ir karybos mokslu. Tą dieną „Vikingų kaime“ lankėsi patys jauniausieji mokiniai – pirmokai.
Mokinukai iš sostinės minkė panašią į vašką medžiagą, iš kurios vėliau buvo formuojami muilo gabaliukai. Nors mokytojas pasakojo labai įdomiai, tačiau vaikų galvos nuolat krypo į tą pusę, kur už kelių šimtų metrų „kariavo“ antra tokio paties amžiaus mokinių grupė. Matyt, ne veltui Širvintų pradinė mokykla šiais metais Lietuvos mokinių olimpinio festivalio pradinių mokyklų grupėje užtikrintai užėmė pirmąją vietą, nuo antrosios vietos laimėtojų atsiplėšusi net 234 taškais. Pievoje šūkaudami karo mokslus „studijavo“ mokytojos Danguolės Skirmantienės vadovaujami Širvintų pradinės mokyklos pirmokėliai. Nesvarbu, kad sunkų skydą reikėjo laikyti trise, tačiau vyrai stovėjo tvirtai atsirėmę kojomis į žemę ir merginų ataką atlaikė. Užtat su komandinėmis keturvietėmis slidėmis daug greičiau susitvarkė mergaitės, pirmos pasiekusios finišą. Smagiai į tolį lėkė senovinės ietys, šiaip ne taip buvo įvaldytas vaikščiojimas ant kaladžių. Pirmokėliai iš Širvintų parodė, kad jie yra puikios sportinės formos…
Į klausimus apie įmonės edukacinę veiklą atsakė VšĮ „Vikingų kaimas“ direktorė Judita Korsakienė.
– Jūsų šviečiamoji programa trunka dvi-tris savaites, galima sakyti, kiekvieną dieną. Kur randate tiek klausytojų?
– Žiemą “Vikingų kaimo” atstovai važinėja po mokyklas. Mokiniams galime pravesti dviejų temų pamokas. Viena iš jų – „Viduramžių Lietuvos žaidimai“. Pasakojame apie stalo žaidimų atsiradimo istoriją nuo senovės Egipto iki vėlyvųjų viduramžių. Ne tik parodome juos vizualiai, tačiau leidžiame ir pažaisti. Po pravestos pamokos paliekame brėžinius bei žaidimų taisykles. Vėliau, turint noro, galima patiems juos pasigaminti ir smagiai praleisti laisvalaikį. Su šia programa važinėjame į mokyklas bet kuriuo metų laiku, žiūrint kada mus pakviečia.
– Minėjote, kad kita edukacinė programa atsirado visai neseniai.
– Taip, programa „Karaliaus Mindaugo laikų Lietuva“ atsirado tik šį sezoną. Tai istorinės edukacijos programa, skirta 3 – 7 klasių mokiniams. Ji sudėtingesnė ta prasme, kad su savimi reikia vežtis labai daug „turto“. Važiuojame taip pat tada, kada mus pasikviečia. Visus tuos faktus ir žinias, kurias kažkada mokiniai girdėjo per istorijos pamokas, turi galimybę patikrinti praktikoje. Programos metu supažindiname su senovės apranga, buitimi, maistu bei kario gyvenimu ir pramogomis. Kiekvienas gali pasipuošti senovine sermėga, pamatyti ir pasimatuoti, sužinoti, kokius drabužius tuo metu vilkėjo vyrai ir moterys, kaip puošėsi ir kas padėjo žiemą saugotis nuo šalčio. Mokiniai turi galimybę paragauti senovėje vartotų maisto produktų – girnomis pačių maltų grūdų, skaldytų riešutų… Iš rago, kaip tikri kariai, paskanauti pergalės šaltinio vandens. Sužinoti, kada ir iš kur atkeliavo agurkai, kopūstai, bulvės. Valgant iš senovinių indų mokytis viduramžių etiketo taisyklių. Pamokos metu kalbama apie to meto karybą, paaiškinama, kad būtent šiuo laiku atsirado profesionali Lietuvos kariuomenė. Praktinių užduočių pagalba mokiniai vaizdžiai susipažįsta su to meto kario kasdienybe: turi galimybę pajausti tikro kalavijo svorį, išbandyti skydų sienos jėgą, pasimatuoti kario šarvus, šalmą, skydą.
– Iš kur atsiranda tie senovinių amatų žinovai ir mokytojai?
– Šiandien mes esame trys nuolatiniai edukatoriai, tačiau į savo ratą kviečiame visus bendraminčius, gyvenančius Širvintų rajone. Džiaugiamės, kad atsirado dar viena entuziastų šeima – Kristina ir Paulius Šironai. Taigi, šiuo metu „Vikingų kaime“ nuolati vyksta dvi edukacinės programos: „Archajinio maisto ruoša ir buitis“, ir „Senobinė baltų karyba“. Su senovės virtuve supažindinu aš ir Kristina, o su karyba – Mindaugas ir Paulius. Šiandien svečiuose turime amatininką iš Maišiagalos, kuris pasakoja, kaip ir iš ko senovėje buvo gaminamas muilas. Mes visi priklausome amatininkų klubui „Dvaro meistrai“, kuris vienija entuziastus, senovės amatus puoselėjančius žmones, dalyvaujančius su amatų rekonstrukcija ir mokymu susijusiuose projektuose, juos organizuoja.
– Iš kur semiatės žinių apie senuosius amatus?
– Skaitome, domimės, remiamės archeologų kasinėjimais ir jų išvadomis. Juk yra archeologai, kurie profesionaliai moka atskleisti mūsų protėvių gyvenimą.
Remigijus Bonikatas
779 – Judita Korsakienė patikino, kad šalia virtuvės įkurdintas triušis į senovinius patiekalus tikrai nepateks…
785 – Vyrukai iš Širvintų pradinės mokyklos stovėjo tvirtai ir mergaičių šturmą atlaikė.
804 – Bepigu mergaitėms su slidėmis šliuožti, kai jų kojas perstatinėja mokytoja…
822 – Vaikams iš Vilniaus atskleidžiamos muilo gamybos paslaptys.
Vyrukai iš Širvintų pradinės mokyklos stovėjo tvirtai ir mergaičių šturmą atlaikė.

Vyrukai iš Širvintų pradinės mokyklos stovėjo tvirtai ir mergaičių šturmą atlaikė.

Praėjusio ketvirtadienio rytą „Vikingų kaime“ mus pasitiko senoviniais drabužiais pasipuošusi įmonės direktorė Judita Korsakienė. Nors dangų ištisai dengė debesys, diena pranašavo lietų, tačiau leidžiantis nuo kalno Širvintos upės link, tolumoje pasigirdo vaikiškų balsų klegesys. Netoli upės, pavėsinėse su mediniais stogais įsikūrusiuose edukaciniuose centruose vaikučiai buvo supažindinami su viduramžių muilo gamybos ypatumais ir karybos mokslu. Tą dieną „Vikingų kaime“ lankėsi patys jauniausieji mokiniai – pirmokai.

Mokinukai iš sostinės minkė panašią į vašką medžiagą, iš kurios vėliau buvo formuojami muilo gabaliukai. Nors mokytojas pasakojo labai įdomiai, tačiau vaikų galvos nuolat krypo į tą pusę, kur už kelių šimtų metrų „kariavo“ antra tokio paties amžiaus mokinių grupė. Matyt, ne veltui Širvintų pradinė mokykla šiais metais Lietuvos mokinių olimpinio festivalio pradinių mokyklų grupėje užtikrintai užėmė pirmąją vietą, nuo antrosios vietos laimėtojų atsiplėšusi net 234 taškais. Pievoje šūkaudami karo mokslus „studijavo“ mokytojos Danguolės Skirmantienės vadovaujami Širvintų pradinės mokyklos pirmokėliai. Nesvarbu, kad sunkų skydą reikėjo laikyti trise, tačiau vyrai stovėjo tvirtai atsirėmę kojomis į žemę ir merginų ataką atlaikė. Užtat su komandinėmis keturvietėmis slidėmis daug greičiau susitvarkė mergaitės, pirmos pasiekusios finišą. Smagiai į tolį lėkė senovinės ietys, šiaip ne taip buvo įvaldytas vaikščiojimas ant kaladžių. Pirmokėliai iš Širvintų parodė, kad jie yra puikios sportinės formos…

Judita Korsakienė patikino, kad šalia virtuvės įkurdintas triušis į senovinius patiekalus tikrai nepateks...

Judita Korsakienė patikino, kad šalia virtuvės įkurdintas triušis į senovinius patiekalus tikrai nepateks...

Į klausimus apie įmonės edukacinę veiklą atsakė VšĮ „Vikingų kaimas“ direktorė Judita Korsakienė.

– Jūsų šviečiamoji programa trunka dvi-tris savaites, galima sakyti, kiekvieną dieną. Kur randate tiek klausytojų?

– Žiemą “Vikingų kaimo” atstovai važinėja po mokyklas. Mokiniams galime pravesti dviejų temų pamokas. Viena iš jų – „Viduramžių Lietuvos žaidimai“. Pasakojame apie stalo žaidimų atsiradimo istoriją nuo senovės Egipto iki vėlyvųjų viduramžių. Ne tik parodome juos vizualiai, tačiau leidžiame ir pažaisti. Po pravestos pamokos paliekame brėžinius bei žaidimų taisykles. Vėliau, turint noro, galima patiems juos pasigaminti ir smagiai praleisti laisvalaikį. Su šia programa važinėjame į mokyklas bet kuriuo metų laiku, žiūrint kada mus pakviečia.

– Minėjote, kad kita edukacinė programa atsirado visai neseniai.

– Taip, programa „Karaliaus Mindaugo laikų Lietuva“ atsirado tik šį sezoną. Tai istorinės edukacijos programa, skirta 3 – 7 klasių mokiniams. Ji sudėtingesnė ta prasme, kad su savimi reikia vežtis labai daug „turto“. Važiuojame taip pat tada, kada mus pasikviečia. Visus tuos faktus ir žinias, kurias kažkada mokiniai girdėjo per istorijos pamokas, turi galimybę patikrinti praktikoje. Programos metu supažindiname su senovės apranga, buitimi, maistu bei kario gyvenimu ir pramogomis. Kiekvienas gali pasipuošti senovine sermėga, pamatyti ir pasimatuoti, sužinoti, kokius drabužius tuo metu vilkėjo vyrai ir moterys, kaip puošėsi ir kas padėjo žiemą saugotis nuo šalčio. Mokiniai turi galimybę paragauti senovėje vartotų maisto produktų – girnomis pačių maltų grūdų, skaldytų riešutų… Iš rago, kaip tikri kariai, paskanauti pergalės šaltinio vandens. Sužinoti, kada ir iš kur atkeliavo agurkai, kopūstai, bulvės. Valgant iš senovinių indų mokytis viduramžių etiketo taisyklių. Pamokos metu kalbama apie to meto karybą, paaiškinama, kad būtent šiuo laiku atsirado profesionali Lietuvos kariuomenė. Praktinių užduočių pagalba mokiniai vaizdžiai susipažįsta su to meto kario kasdienybe: turi galimybę pajausti tikro kalavijo svorį, išbandyti skydų sienos jėgą, pasimatuoti kario šarvus, šalmą, skydą.

Bepigu mergaitėms su slidėmis šliuožti, kai jų kojas perstatinėja mokytoja...

Bepigu mergaitėms su slidėmis šliuožti, kai jų kojas perstatinėja mokytoja...

– Iš kur atsiranda tie senovinių amatų žinovai ir mokytojai?

– Šiandien mes esame trys nuolatiniai edukatoriai, tačiau į savo ratą kviečiame visus bendraminčius, gyvenančius Širvintų rajone. Džiaugiamės, kad atsirado dar viena entuziastų šeima – Kristina ir Paulius Šironai. Taigi, šiuo metu „Vikingų kaime“ nuolat vyksta dvi edukacinės programos: „Archajinio maisto ruoša ir buitis“, ir „Senobinė baltų karyba“. Su senovės virtuve supažindinu aš ir Kristina, o su karyba – Mindaugas ir Paulius. Šiandien svečiuose turime amatininką iš Maišiagalos, kuris pasakoja, kaip ir iš ko senovėje buvo gaminamas muilas. Mes visi priklausome amatininkų klubui „Dvaro meistrai“, kuris vienija entuziastus, senovės amatus puoselėjančius žmones, dalyvaujančius su amatų rekonstrukcija ir mokymu susijusiuose projektuose, juos organizuoja.

 Vaikams iš Vilniaus atskleidžiamos muilo gamybos paslaptys.

Vaikams iš Vilniaus atskleidžiamos muilo gamybos paslaptys.

– Iš kur semiatės žinių apie senuosius amatus?

– Skaitome, domimės, remiamės archeologų kasinėjimais ir jų išvadomis. Juk yra archeologai, kurie profesionaliai moka atskleisti mūsų protėvių gyvenimą.

Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top