Senosios Kernavės istorijos prabanga atgimė unikaliuose viduramžių Lietuvos diduomenės papuošaluose

2021 m. rugsėjo 25 d., Kernavės archeologinės vietovės muziejuje buvo atidaryta juvelyro Evaldo Babensko paroda „Viduramžių Kernavės diduomenės papuošalai“. Šioje meistro autorinėje parodoje galite apžiūrėti ir Senovės Kernavės diduomenės juvelyrinius dirbinius-rekonstrukcijas, kurios yra kuriamų Senosios Kernavės viduramžių didikų, miestelėnų edukacinių kostiumų dalis, nes Evaldas yra vienas iš šių istorinių edukacinių kostiumų rekonstruktorių.

-Evaldai, esate vienas iš Senosios Kernavės diduomenės kostiumų rekonstruktorių, atkūręs prabangą atspindinčius juvelyrinius dirbinius. Kuo išskirtiniai šie papuošalai?

-Atkuriant kostiumus norėjosi parodyti to meto elitą, kurio papuošalai išsiskiria prabanga, tai yra atskleisti visa ką geriausio galėjo sau leisti viduramžių diduomenė. Kalbant apie prabangius juvelyrinius dirbinius įdomu tai, jog didžioji dauguma XIII-XIV amžiaus tokių dirbinių randami tik lobiuose. Nors iš rašytinių šaltinių žinoma, jog Algirdas bei Kęstutis palaidoti pagal senuosius pagoniškus papročius, t.y. sudeginti su drabužiais, papuošalais ir net žirgais bei šunimis, prabangių juvelyrinių dirbinių tyrinėjant kapinynus rasta nedaug. Galbūt kapinynuose laidoti paprasti ar šiek tiek aukštesnio statuso žmonės, o vadai, kunigaikščiai kitose vietose. Lyginant palaidojimuose ir lobiuose aptiktus juvelyrinius papuošalus kontrastas itin didelis. Jei dirbinių stilius, tipai ir atsikartoja, prabanga nesulyginama – lobiuose randami dirbiniai vienetiniai, priklausę negausiam Lietuvos viduramžių elito sluoksniui.

-Vertinant to meto prabangą kas svarbiau – žaliava ar juvelyro darbas?

-Kalbant apie žaliavą, XIII-XIV amžių juvelyriką prabanga matuojama sidabriniais bei paauksuotais dirbiniais. Vertinant kas svarbiau, žaliava ar meistro darbas, vienareikšmio atsakymo nėra: vieni dirbiniai yra prabangūs, masyvūs ir drauge labai archajiški, kitai kategorijai priskirčiau labai lengvus, sudėtingai pagamintus, bet taip pat ir atrodančius „masyviai“, papuošalus. Čia prabanga atsiskleidžia per juvelyro meistrystę, kurios dėka iš tauriųjų metalų pagaminama kažkas labai lengvo, smulkiai dekoruoto ir drauge prabangaus. Manau, kad tai ir yra juvelyrikos esmė jau nuo Egipto, Mesopotamijos, Viduramžių Europos ir ji nedingsta mūsų dienomis. Tad vertinant prabangą pirmoje vietoje išskirčiau tauriųjų metalų vartojimą, o toliau – technologijas, kurios atveria naujų stilių galimybes.

***

Senovės Kernavės didikus ir miestelėnus, apsirėdžiusius istoriniais edukaciniais kostiumais, pasipuošusius prabangiais juvelyriniais dirbiniais, galėsite gyvai sutikti viduramžių Kernavės miestelio (skanseno) gyvosios istorijos renginiuose, atkuriant viduramžių miesto gyventojų amatus, puotas, karių turnyrus ir pramogas.

Šį projektą įgyvendina VšĮ „Vikingų kaimas“ bendradarbiaudamas su Kernavės archeologinės vietovės muziejumi. Projektą finansuoja Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai, Lietuvos valstybė, Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.

VšĮ „Vikingų kaimas“ inf.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite spalio 15 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+