Liepos 26 dieną vyko Čiobiškio seniūnijos gražiausių sodybų apžiūra. Diena pasitaikė saulėta, todėl vertinimo komisija, kurią sudarė Spietiškių kaimo seniūnaitė Erika Svirskienė bei Tarybos narys Romas Zibalas,vadovaujami seniūnės Jovitos Šakinytės, turėjo puikią galimybę pasidžiaugti išradingiausiai, originaliausiai ir novatoriškiausiai tvarkomomis Čiobiškio krašto sodybomis. Dar prieš išvyką seniūnė informavo, jog laukia neįprasta kelionė po Čiobiškio apylinkes, o ypatinga, nes visos sodybos kitokios, kupinos paslapčių ir originalių idėjų.
Pirmiausia komisija aplankė Gintarės Jakštienės ir Kęstučio Krikštaponio, įsikūrusių Rusių Rago kaime, sodybą. Pušyne namus pasistačiusių šeimininkų teigimu, žemės čia nederlingos, smėlynai, todėl imtis gėlynų būtų sudėtinga, todėl abu pasitarę ir nutarę namų kiemą paversti raganų, velnių bei kitokių mitinių būtybių buveine. Ir sumanytojams tai puikiai pavyko. Jau prie įvažiavimo į teritoriją laukė dvi ypatingos „personos“: Jis ir Ji – mediniai naktinukai, kūrenantys laužą ir puode verdantys antgamtinius viralus. Tiesa, paragauti neteko, prie medinukų nuolat sustoja visokie keliautojai, važinėjantys ir vaikštinėjantys Neries pakrante – galbūt jau jie visą viralą buvo išragavę. Vertėtų pažymėti, jog tai Kęstučio močiutės Genovaitės Lapinskienės žemė, iš kurios atsiveria nuostabūs vaizdai į Nerį. Pasidomėjus, kam kilo mintis imtis raganų,Gintarė pabrėžė: „Gyvename ypatingoje vietoje: dieną, kai nekoncertuojame, čia karaliaujame mes, o naktį iš visų erdvių išlenda visokie gyviai. Apie miško žvėris net kalbėti neverta, bet driežų, gyvačių, žalčių čia tikrai netrūksta, todėl visos idėjos mano, o jų realizacija atitenka Kęstučiui.“ Aplinkos tvarkymui Gintarė ir Kęstutis negaili nei laiko, nei jėgų, vis ką nors montuoja, klijuoja, kabina, kuria, todėl yra sulaukę atsitiktinio pakeleivio įvertinimo: „Čia yra pasaka pasakoje.“ „Turime apmąstymų-pamąstymų suoliuką, „gamtinį televizorių“, keliolika raganų su šluotomis, įvairių akmeninių padarų, netgi mūrinę gynybinę sieną statome, – sodybos grožybes rodė Gintarė. – Netgi į sodybą atvykstantiems svečiams siūlome vežtis ne gėlių, bet akmenų pusmaišį, mes tikrai randame, kur juos panaudoti.“ „Tai yra sodyba, kurioje nieko nėra matyta, viskas originalu. Tai nėra iš kažkur nukopijuotos idėjos, o viskas sukurta pačių šeimininkų, todėl čia viskas atrodo kitaip, nei yra įpratusios mūsų akys“, – pabrėžė seniūnė Jovita Šakinytė. Jai pritarė Erika Svirskienė: „Tai ramybės oazė.“
Jauku ir gera nuostabioje Jurevičių sodyboje (Skruzdėlių kaimas).
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 4 d. laikraščio numeryje.
