Vikaras kunigas Marius Talutis cituoja 1857 metų mišiolo tekstą.
Nedaugelis parapijiečių žino, kad Širvintų šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje yra liturginių daiktų muziejus. Apie jame saugomas regalijas išsamiai ir įdomiai papasakojo vikaras kunigas Marius Talutis. Pasak kunigo, muziejuje surinktos regalijos būtent iš šios bažnyčios. Tai nėra kažkokia kolekcija, į kurią daiktai „atkeliavę“ iš visos parapijos ar dar iš toliau…
Eksponatai pradėti rinkti klebono kunigo Leono Klimo rūpesčiu. Jis yra muziejaus iniciatorius ir kuratorius.
Popiežiaus Benedikto XVI sprendimu, Tikėjimo metai prasidėjo 2012 metais spalio 11 dieną, minint Vatikano II Susirinkimo pradžios penkiasdešimtąsias ir naujojo Katalikų Bažnyčios katekizmo dvidešimtąsias išleidimo metines, o pasibaigs 2013 metų lapkričio 24 dieną, minint Kristaus, Visatos Valdovo, iškilmės dieną. „Šiais metais labai svarbus tikėjimo tęstinumas, o ekspozicijoje esantys daiktai primena dabartinei širvintiškių kartai tą patį tikėjimą, kuris gyvas pas mus jau ne vieną šimtą metų, – teigė kunigas Marius Talutis. Pasak kunigo, Tikėjimo metai – tai kvietimas kiekvienam žmogui susimąstyti, ką reiškia man tikėjimas asmeniškai, kaip aš suvokiu save Bažnyčioje ir kaip aš atsiliepiu į tą Dievo dovaną savo gyvenimu.
Kuriant muziejų norėta, kad seni, savo amžių atitarnavę liturginiai indai nedūlėtų stalčiuose, o galėtų ir toliau tarnauti žmonėms, – kad kiekvienas iš jų galėtų „papasakoti“ savo istoriją… Lentynose ryškiai išsiskiria aukso spalvos saulės pavidalo monstrancija, reikalinga ostijai išstatyti. Čia galima pamatyti didelę taurę komunijai laikyti (komuninę), ąsotėlius vynui ir vandeniui per mišias paduoti (ampules), smilkytuvą – nedidelį metalinį katilėlį su viršeliu smilkalui deginti, smilkalinę, vandeninę – indą švęstam vandeniui laikyti ir nešioti per pašlakstymą, šlakstytuvą, žvakides ir daug kitų šventintų indų.
1857 metų mišiolas.
Muziejuje nėra prabangių liturginių indų ar regalijų. Taigi, galima teigti, jog Širvintų parapijoje senovėje nebuvo tokių dvarų, kuriuose gyventų labai turtingi grafai ar net kunigaikščiai. Bažnyčia anksčiau turėjo net savo antspaudą. Jo centre angelas su sparnais, kairėje rankoje laikantis kardą, o dešinėje – svarstykles. Kraštuose užrašas – SIGILLUM ECCLESIAE PAROCHIALIS SZYRWINTENSIS (ANTSPAUDAS PARAPIJOS BAŽNYČIOJE ŠIRVINTŲ). Muziejuje puikuojasi kadaise puošni vėliava su užrašu „Angelo sargo“ vaikų organizacijos Širvintų pulkas. Įdomu būtų sužinoti jo istoriją…
Vikaras kunigas Marius Talutis tikrina vargonų registrus.
Lentynoje išskirtinį dėmesį patraukia didžiulė knyga – mišiolas. Tai – svarbiausioji katalikų liturgijos knyga. Įdomu tai, kad knyga išleista 1857 metais… Esmė ta, kad ir tų metų, ir dabartinio leidimo mišioluose lygiai toks pats tekstas, lygiai tokios pačios giesmių natos. Vadinasi, ir žiloje senovėje žmonės meldėsi tokiomis pačiomis maldomis. Pasak kunigo Mariaus, tikėjimas nesikeičia, nes nesikeičia žmogus. Visais laikais žmogus taip pat jautė skausmą, mylėjo, džiaugėsi. Visais laikais žmogus atsidurdavo gyvenimo kryžkelėje, kurioje reikėjo rinktis arba gėrį, arba blogį. Galima sakyti, kad iš šių daiktų sklindantis senas tikėjimas, mus verčia naujais žmonėmis ir padeda pasirinkti būtent Dievą.
Užlipus laiptais į antrą aukštą, tiesiai prieš akis ant sienos sukabinti krucifiksai – skulptūrinės nukryžiuoto Kristaus figūros. Anot kunigo Mariaus, tokių dalykų mėtyti į šiukšliadėžes nereikėtų. Nukryžiuotąjį derėtų užkasti į žemę kapavietėje, o patį kryžių sudeginti. „Patartina kiekvienam žmogui nešioti kryželį arba turėti jį namuose. Neverta klausyti visokio plauko aiškiaregių, teigiančių, jog nešiodamas ant kaklo kryžių, jį ir neši visą gyvenimą (atseit, gyvenimas bus sunkus). Kryžius žmogui tarnauja tik kaip meilės ženklas Jėzui“, – pasakojo kunigas.
Bažnyčios antspaudas su angelo piešiniu ir tekstu - SIGILLUM ECCLESIAE PAROCHIALIS SZYRWINTENSIS.
Antrame bažnyčios aukšto viduryje – vargonai. Tai išskirtinis muzikos instrumentas, tikras instrumentų karalius. Svarbiausios vargonų dalys yra metaliniai ir mediniai vamzdžiai, kuriais pučiamas oras ir sukelia garsus. Reikalinga dar oro pūtimo sistema ir griežykla. Kunigas Marius Talutis papasakojo apie vargonų veikimo mechanizmą bei jų sandarą. Visi vargonų vamzdžiai suskirstyti į registrus, arba balsus. Vargonininkui paspaudus klavišą, mechaninių svirtelių pagalba atsidaro oro dėžėje po vamzdžiu esantis vožtuvas, kuris leidžia orui pakliūti į vamzdį. Taip atsiranda garsas, kuris sklinda tol, kol klavišas yra atleidžiamas. Viena vamzdžių eilė, iš kurios kiekvienas vamzdis tenka kiekvienam klavišui, yra vadinama registru. Dideliuose vargonuose gali būti 100 ar daugiau registrų. Turint omenyje, kad vienam registrui gali tekti ir kelios vamzdžių eilės, skambančios tuo pačiu metu, vamzdžių skaičius gali siekti net kelis tūkstančius. Mažiausias vamzdis gali būti vos kelių centimetrų, o didžiausias – net apie 20 metrų aukščio. Širvintų bažnyčios vargonai turi tik vienuolika registrų. Pasak kunigo Mariaus, Širvintų bažnyčios vargonams reikalingas kapitalinis remontas. Ir tai ne vien kunigų reikalas. Tai turi rūpėti visiems parapijiečiams. Juk visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų padėties visuomenėje, malonu klausytis kokybiškų vargonų skleidžiamų sakralinės muzikos garsų.
Remigijus Bonikatas
