Skaityta:
811
Lankytojų dėmesiui – ekspozicija po atviru dangumi
Šiais metais sėkmingai užbaigtas projektas „Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato viešosios turizmo infrastruktūros sukūrimas“. Apie projekto tikslus ir jo rezultatus papasakojo Archeologijos ir istorijos muziejaus skyriaus vedėja Dalia Vaičiūnienė ir Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas.
Pasak Jono Vitkūno, Valstybinį Kernavės kultūrinį rezervatą sudaro dvi dalys: archeologinės vietovės muziejus, kurio rinkiniuose yra saugoma per 23 tūkstančius vienetų radinių, bei rezervato teritorija su joje esančiomis archeologinėmis ir istorinėmis vertybėmis.
Šio projekto pagrindinis tikslas buvo skirtas antrajai daliai – pritaikyti UNESCO pasaulio paveldo objektą – Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritoriją (194,4 ha) pažintiniam kultūriniam turizmui ir lankytojų poreikiams. Įgyvendinus šį projektą sukurtos sąlygos šviečiamajai veiklai ir kultūrinių renginių organizavimui, taip pat užtikrinta kultūros paveldo vertybių ir kultūrinio kraštovaizdžio apsauga. Projektas prasidėjo 2012 metų liepos 1-ąją, o baigėsi 2015 metų birželio 30 dieną.
Apie tai, kokie atlikti konkretūs Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato viešosios turizmo infrastruktūros vystymo ir gerinimo darbai, papasakojo Archeologijos ir istorijos muziejaus skyriaus vedėja Dalia Vaičiūnienė: „Buvo likviduoti erozijos židiniai ir piliakalnių šlaitų nuošliaužos, įrengti pažintiniai pėsčiųjų takai ir laiptai į piliakalnius, iš Pajautos slėnio palei Nerį iki Baltojo kalno, apžvalgos ir atokvėpio aikštelės, suolai ir informacijos stendai, pasodinti medžiai ir krūmai. Sukurta muziejinė ekspozicija po atviru dangumi, – būtent pagal archeologinių tyrimų medžiagą atkurtas XIII – XIV a. Kernavės viduramžių miesto fragmentas ir įrengtos dvi rekonstrukcinės ekspozicijos: Brūkšniuotosios keramikos kultūros kapinynas (I tūkstantmetis pr. Kr.) ir seniausio Lietuvoje žinomo grįsto kelio fragmentas (IV a.). Atribota rezervato teritorija, įrengtas pagrindinis įėjimas į rezervatą su lankytojams skirtu informaciniu centru.“
Projekto įgyvendinimui buvo skirta 3 876 523,00 Lt (1 122 718,6 Eur). Pasak Kernavės kultūrinio rezervato direktoriaus Sauliaus Vadišio, pagyrimo verta UAB „Rekreacinė statyba“, kuri puikiai atliko visus darbus.
Šiuo metu yra suformuota darbo grupė, kurią sudaro: Archeologijos ir istorijos muziejaus skyriaus vedėja Dalia Vaičiūnienė, Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas, Mokslinių tyrimų skyriaus vedėjas Gintautas Vėlius, Archeologijos ir istorijos muziejaus skyriaus muziejininkas Andrius Janionis ir administracijos direktoriaus pavaduotoja aplinkosauginei, mokslinei ir muziejinei veiklai Dalia Grigonienė. Šios grupės uždavinys – įrengti trijų viduramžių amatininkų sodybų (skanseno) vidaus interjerą su to meto buities rakandais bei darbo instrumentais.
Apie tai, kokių viduramžių amatų ekspozicijos planuojamos atkurti, bei tų ekspozicijų panaudojimo tikslus edukacijai bei festivalių metu – viename iš artimiausių „Širvintų krašto“ numerių.
Remigijus Bonikatas
58 – Apie projekto tikslus ir jo rezultatus papasakojo Archeologijos ir istorijos muziejaus skyriaus vedėja Dalia Vaičiūnienė ir Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas.
Apie projekto tikslus ir jo rezultatus papasakojo Archeologijos ir istorijos muziejaus skyriaus vedėja Dalia Vaičiūnienė ir Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas.
Šiais metais sėkmingai užbaigtas projektas „Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato viešosios turizmo infrastruktūros sukūrimas“. Apie projekto tikslus ir jo rezultatus papasakojo Archeologijos ir istorijos muziejaus skyriaus vedėja Dalia Vaičiūnienė ir Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas.
Pasak Jono Vitkūno, Valstybinį Kernavės kultūrinį rezervatą sudaro dvi dalys: archeologinės vietovės muziejus, kurio rinkiniuose yra saugoma per 23 tūkstančius vienetų radinių, bei rezervato teritorija su joje esančiomis archeologinėmis ir istorinėmis vertybėmis.
Šio projekto pagrindinis tikslas buvo skirtas antrajai daliai – pritaikyti UNESCO pasaulio paveldo objektą – Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritoriją (194,4 ha) pažintiniam kultūriniam turizmui ir lankytojų poreikiams. Įgyvendinus šį projektą sukurtos sąlygos šviečiamajai veiklai ir kultūrinių renginių organizavimui, taip pat užtikrinta kultūros paveldo vertybių ir kultūrinio kraštovaizdžio apsauga. Projektas prasidėjo 2012 metų liepos 1-ąją, o baigėsi 2015 metų birželio 30 dieną.
Apie tai, kokie atlikti konkretūs Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato viešosios turizmo infrastruktūros vystymo ir gerinimo darbai, papasakojo Archeologijos ir istorijos muziejaus skyriaus vedėja Dalia Vaičiūnienė: „Buvo likviduoti erozijos židiniai ir piliakalnių šlaitų nuošliaužos, įrengti pažintiniai pėsčiųjų takai ir laiptai į piliakalnius, iš Pajautos slėnio palei Nerį iki Baltojo kalno, apžvalgos ir atokvėpio aikštelės, suolai ir informacijos stendai, pasodinti medžiai ir krūmai. Sukurta muziejinė ekspozicija po atviru dangumi, – būtent pagal archeologinių tyrimų medžiagą atkurtas XIII – XIV a. Kernavės viduramžių miesto fragmentas ir įrengtos dvi rekonstrukcinės ekspozicijos: Brūkšniuotosios keramikos kultūros kapinynas (I tūkstantmetis pr. Kr.) ir seniausio Lietuvoje žinomo grįsto kelio fragmentas (IV a.). Atribota rezervato teritorija, įrengtas pagrindinis įėjimas į rezervatą su lankytojams skirtu informacijos centru.“
Projekto įgyvendinimui buvo skirta 3 876 523,00 Lt (1 122 718,6 Eur). Pasak Kernavės kultūrinio rezervato direktoriaus Sauliaus Vadišio, pagyrimo verta UAB „Rekreacinė statyba“, kuri puikiai atliko visus darbus.
Šiuo metu yra suformuota darbo grupė, kurią sudaro: Archeologijos ir istorijos muziejaus skyriaus vedėja Dalia Vaičiūnienė, Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas, Mokslinių tyrimų skyriaus vedėjas Gintautas Vėlius, Archeologijos ir istorijos muziejaus skyriaus muziejininkas Andrius Janionis ir administracijos direktoriaus pavaduotoja aplinkosauginei, mokslinei ir muziejinei veiklai Dalia Grigonienė. Šios grupės uždavinys – įrengti trijų viduramžių amatininkų sodybų (skanseno) vidaus interjerą su to meto buities rakandais bei darbo instrumentais.
Apie tai, kokių viduramžių amatų ekspozicijos planuojamos atkurti, bei tų ekspozicijų panaudojimo tikslus edukacijai bei festivalių metu – viename iš artimiausių „Širvintų krašto“ numerių.
Remigijus Bonikatas
Skaitytojų įvertinimas
0
(0 įvert.)
