Skaityta:
1 143
Kartuvių kalno kryžius – kultūros vertybė
Pyplių kaime (Gelvonų seniūnija) gimė ir augo Ipolitas Užkurnys – vienas talentingiausių ir labiausiai žinomų Aukštaitijos ir visos Lietuvos tautodailininkų, skulptorius (medžio drožėjas), poetas ir originalus pasakotojas. Ipolito Užkurnio našlės Auksės Aurelės Užkurnienės pastangomis, šių metų pradžioje į Kultūros vertybių registrą buvo įrašyta Pyplių kaimo koplyčia ir Užkurnių šeimos kapų kompleksas – paminkliniai akmenys (Gelvonų seniūnija, Širvintų rajonas). Ipolitas Užkurnys iš anksto, dar 1987 metais iš akmens ištašė paminklą: „Piemenukas dūduoja dūdele“, kuris po skulptoriaus mirties pastatytas prie jo kapo. Netoliese stovi paminklinis akmuo Ipolito seneliui Baltrui Užkurniui.
Paėjus keliuku į pietvakarius nuo Pyplių kapinių, už kelių šimtų metrų, iš tolo matosi nedidelis kalniukas, vadinamas Kartuvių kalnu, ant kurio stovi kryžius, išdrožtas Ipolito Užkurnio ir skirtas šioje vietoje nužudytiems žmonėms. Pasak Ipolito Užkurnio našlės Auksės Aurelės Užkurnienės, Ipolitas kryžių pastatė, norėdamas įamžinti ant šio nedidelio kalnelio nužudytų žmonių atminimą. Nevalia, kad kryžius būtų nugriautas ar perkeltas į kitą vietą, nes būtų paniekinta ir pati skulptoriaus idėja ir žuvusiųjų atmintis.
Auksė Aurelė Užkurnienė kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos dėl šio objekto teisinės apsaugos suteikimo. Rinkdama medžiagą apie Kartuvių kalną, ponia Auksė rėmėsi žymių Lietuvos istorijos tyrinėtojų darbais: Valentinas Baltrūnas, Bronislavas Karmaza „Gelvonų apylinkių paleogeografija, geomorfologija ir geopaveldas“ (Geologijos ir geografijos institutas), Bronius Kviklys „Mūsų Lietuva“, Vykintas Vaitkevičius „Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija“.
2015 metų gegužės 27 dieną vyko kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis. Jame nutarta: „Kartuvių kalno kryžiui, esančiam Pyplių k., Gelvonų sen., Širvintų raj. suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti vietinio reikšmingumo lygmenį.“ 2015 metų rugsėjo 9 dieną Ipolito Užkurnio našlė Auksės Aurelė Užkurnienė gavo raštą, pasirašytą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos sekretorės Ritos Kuncevičienės, kuriame aprašytos visos nekilnojamojo objekto savybės.
Kartuvių kalno kryžiui suteiktas unikalus objekto kodas (38535), jis 2015-06-10 įrašytas į registrą, aprašytas vertingųjų savybių pobūdis: sakralinis, memorialinis ir dailės. Išvardintos vertingosios savybės: forma, meninė išraiška – medinio kryžiaus forma, medžio tipas; įrašai, ženklai, dekoras, dalys – kryžiaus dekoro visumos sprendinys (viršutinėje kryžiaus dalyje išdrožtas Nukryžiuotasis; įrėžtas įrašas : „ANT ŠITO KALNO BAUDŽIAVOS LAIKAIS PONAI DVARININKAI KORĖ NEPAKLUSNIUS BAUDŽIAUNINKUS NUO 1450 IKI 1863 METŲ“. Įvardytas faktas – kryžius pastatytas kaip paminklas ant kalno mirties bausme nubaustiems žmonėms atminti. Kryžius sukurtas 1994 metais.
Pasak ponios Auksės, labai puiku, kad Kartuvių kalno kryžiui suteikta teisinė apsauga, kad jis įrašytas į Kultūros vertybių registrą, apibrėžtos jo teritorijos ribos (700 kvadratinių metrų), tačiau pats dokumentas paminklo neišsaugos. Skulptoriaus našlė tikisi pagalbos ir iš Gelvonų seniūnijos. Gal tuos septynis arus aplink kryžių nušienaus ir duobes užlygins, gal tvorelę aplink kryžių pastatys, kad žmonėms būtų maloniau prie jo žvakelę uždegti…
Šalia kryžiaus stūkso ir visą apylinkės vaizdą gadina ant smėlingos ir žvirgždingos kalvos viršūnės iškilęs surūdijęs aukštas, dar sovietų laikais pastatytas vandens bokštas. Dabar kalva siekia aštuonis-devynis metrus aukščio, tačiau ji apardyta statant vandentiekio bokštą, elektros stulpus, kasant įvairias duobes. Pasak netoliese gyvenančio Pyplių kaimo gyventojo Ramučio Krasausko, bokštas ne tik nepuošia aplinkos, bet ir yra pavojingas objektas, besilaikantis keturiais surūdijusiais varžtais, kurie, papūtus stipriam vėjui, gali nutrūkti. „Griūvantis bokštas gali ne tik besiganantį gyvulį užmušti, o jeigu jis nuvirs ant atėjusių pasižiūrėti kryžiaus ar ant kalvos dirbančių žmonių?“ – klausia Pyplių kaimo gyventojas.
Remigijus Bonikatas
978 – Ant kartuvių kalno pastatytas kryžius (aut. Ipolitas Užkurnys)
984 – Ant kryžiaus išdrožtas įrašas : „ANT ŠITO KALNO BAUDŽIAVOS LAIKAIS PONAI DVARININKAI KORĖ NEPAKLUSNIUS BAUDŽIAUNINKUS NUO 1450 IKI 1863 METŲ“
994 – Metalinis bokštas laikosi keliais surūdijusiais varžtais, kurie, papūtus stipriam vėjui, gali nutrūkti.
998 – Bokštas netoli kryžiaus nė kiek nepuošia aplinkos.
Ant kartuvių kalno pastatytas kryžius (aut. Ipolitas Užkurnys)
Pyplių kaime (Gelvonų seniūnija) gimė ir augo Ipolitas Užkurnys – vienas talentingiausių ir labiausiai žinomų Aukštaitijos ir visos Lietuvos tautodailininkų, skulptorius (medžio drožėjas), poetas ir originalus pasakotojas. Ipolito Užkurnio našlės Auksės Aurelės Užkurnienės pastangomis, šių metų pradžioje į Kultūros vertybių registrą buvo įrašyta Pyplių kaimo koplyčia ir Užkurnių šeimos kapų kompleksas – paminkliniai akmenys (Gelvonų seniūnija, Širvintų rajonas). Ipolitas Užkurnys iš anksto, dar 1987 metais iš akmens ištašė paminklą: „Piemenukas dūduoja dūdele“, kuris po skulptoriaus mirties pastatytas prie jo kapo. Netoliese stovi paminklinis akmuo Ipolito seneliui Baltrui Užkurniui.
Ant kryžiaus išdrožtas įrašas : „ANT ŠITO KALNO BAUDŽIAVOS LAIKAIS PONAI DVARININKAI KORĖ NEPAKLUSNIUS BAUDŽIAUNINKUS NUO 1450 IKI 1863 METŲ“
Paėjus keliuku į pietvakarius nuo Pyplių kapinių, už kelių šimtų metrų, iš tolo matosi nedidelis kalniukas, vadinamas Kartuvių kalnu, ant kurio stovi kryžius, išdrožtas Ipolito Užkurnio ir skirtas šioje vietoje nužudytiems žmonėms. Pasak Ipolito Užkurnio našlės Auksės Aurelės Užkurnienės, Ipolitas kryžių pastatė, norėdamas įamžinti ant šio nedidelio kalnelio nužudytų žmonių atminimą. Nevalia, kad kryžius būtų nugriautas ar perkeltas į kitą vietą, nes būtų paniekinta ir pati skulptoriaus idėja ir žuvusiųjų atmintis.
Auksė Aurelė Užkurnienė kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos dėl šio objekto teisinės apsaugos suteikimo. Rinkdama medžiagą apie Kartuvių kalną, ponia Auksė rėmėsi žymių Lietuvos istorijos tyrinėtojų darbais: Valentinas Baltrūnas, Bronislavas Karmaza „Gelvonų apylinkių paleogeografija, geomorfologija ir geopaveldas“ (Geologijos ir geografijos institutas), Bronius Kviklys „Mūsų Lietuva“, Vykintas Vaitkevičius „Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija“.
Metalinis bokštas laikosi keliais surūdijusiais varžtais, kurie, papūtus stipriam vėjui, gali nutrūkti.
2015 metų gegužės 27 dieną vyko kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis. Jame nutarta: „Kartuvių kalno kryžiui, esančiam Pyplių k., Gelvonų sen., Širvintų raj. suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti vietinio reikšmingumo lygmenį.“ 2015 metų rugsėjo 9 dieną Ipolito Užkurnio našlė Auksės Aurelė Užkurnienė gavo raštą, pasirašytą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos sekretorės Ritos Kuncevičienės, kuriame aprašytos visos nekilnojamojo objekto savybės.
Kartuvių kalno kryžiui suteiktas unikalus objekto kodas (38535), jis 2015-06-10 įrašytas į registrą, aprašytas vertingųjų savybių pobūdis: sakralinis, memorialinis ir dailės. Išvardintos vertingosios savybės: forma, meninė išraiška – medinio kryžiaus forma, medžio tipas; įrašai, ženklai, dekoras, dalys – kryžiaus dekoro visumos sprendinys (viršutinėje kryžiaus dalyje išdrožtas Nukryžiuotasis; įrėžtas įrašas : „ANT ŠITO KALNO BAUDŽIAVOS LAIKAIS PONAI DVARININKAI KORĖ NEPAKLUSNIUS BAUDŽIAUNINKUS NUO 1450 IKI 1863 METŲ“. Įvardytas faktas – kryžius pastatytas kaip paminklas ant kalno mirties bausme nubaustiems žmonėms atminti. Kryžius sukurtas 1994 metais.
Bokštas netoli kryžiaus nė kiek nepuošia aplinkos.
Pasak ponios Auksės, labai puiku, kad Kartuvių kalno kryžiui suteikta teisinė apsauga, kad jis įrašytas į Kultūros vertybių registrą, apibrėžtos jo teritorijos ribos (700 kvadratinių metrų), tačiau pats dokumentas paminklo neišsaugos. Skulptoriaus našlė tikisi pagalbos ir iš Gelvonų seniūnijos. Gal tuos septynis arus aplink kryžių nušienaus ir duobes užlygins, gal tvorelę aplink kryžių pastatys, kad žmonėms būtų maloniau prie jo žvakelę uždegti…
Šalia kryžiaus stūkso ir visą apylinkės vaizdą gadina ant smėlingos ir žvirgždingos kalvos viršūnės iškilęs surūdijęs aukštas, dar sovietų laikais pastatytas vandens bokštas. Dabar kalva siekia aštuonis-devynis metrus aukščio, tačiau ji apardyta statant vandentiekio bokštą, elektros stulpus, kasant įvairias duobes. Pasak netoliese gyvenančio Pyplių kaimo gyventojo Ramučio Krasausko, bokštas ne tik nepuošia aplinkos, bet ir yra pavojingas objektas, besilaikantis keturiais surūdijusiais varžtais, kurie, papūtus stipriam vėjui, gali nutrūkti. „Griūvantis bokštas gali ne tik besiganantį gyvulį užmušti, o jeigu jis nuvirs ant atėjusių pasižiūrėti kryžiaus ar ant kalvos dirbančių žmonių?“ – klausia Pyplių kaimo gyventojas.
Remigijus Bonikatas
Skaitytojų įvertinimas
0
(0 įvert.)
