Istorijos puslapiai…

šSenoji Širvintų vidurinė mokykla

Senoji Širvintų vidurinė mokykla

Minėdami gimnazijos (mokyklos) 90-ies metų jubiliejų, prisiminkime šios ugdymo įstaigos susikūrimo aplinkybes bei istoriją.

Istorijos šaltiniai liudija, kad dar 1912-1918 m. Širvintose veikė 2-jų klasių aukštesnė vidurinė mokykla. 1912-1915 m. dėstoma buvo rusiškai. 1915-1918 m. – lenkiškai. 1912-1915 m. apie 100 mokinių mokė vienas mokytojas Kryžanovskis. Nuo 1915 m. mokykloje dirbo 5-6 mokytojos. Mokykla buvo įsikūrusi Nepriklausomybės aikštėje, viename pastate su pradine mokykla.

1918-1920 m. dėl dramatiškai susiklosčiusių aplinkybių (bolševikų agresija, trintis tarp lietuvių ir lenkų kariuomenių) jokia mokykla Širvintose neveikė.

Lietuvišką vidurinę mokyklą bandyta įkurti 1920-1921 mokslo metų išvakarėse. Nors paskirtas mokyklos vedėjas A. Šarka įdėjo nepaprastai daug pastangų, dar tik pradedantys darbą Širvintų vidurinės mokyklos mokytojai ir mokiniai 1923 m. spalio 12 d. turėjo bėgti iš Širvintų dėl lenkų legionierių puolimo. Po kelių savaičių šie buvo išvyti, bet Širvintos liko neutralioje zonoje. 1922 m. sausio 30 d. Širvintų vidurinė mokykla darbą atnaujina Gelvonuose. 1923 m. pavasarį buvo nustatyta demarkacinė linija tarp Lietuvos ir lenkų okupuoto Vilniaus krašto. Širvintos atiteko Lietuvai, todėl švietimo ministras įsakė Širvintų vidurinę mokyklą grąžinti iš Gelvonų į Širvintas. Tačiau Širvintose nebuvo tam pasirengta, trūko patalpų ir inventoriaus. Todėl 1923 m. gruodžio 19 d. švietimo ministras dr. Leonas Bistras pasirašo įsakymą Nr. 19, kuriuo Širvintų vidurinę mokyklą, veikiančią Gelvonuose, pavadino Gelvonų vidurine mokykla, o Širvintose įsteigiama nauja vidurinė mokykla, kurią organizuoti pavedama Motiejui Gyliui. Mokslas Širvintų vidurinėje mokykloje prasidėjo 1924 m. vasario 1 d.

Tuo metu Lietuvos švietimo struktūra buvo tokia: I pakopa – ketverių klasių pradžios mokykla, II pakopa – gavęs pradžios mokyklos baigimo pažymėjimą mokinys be stojamųjų egzaminų buvo priimamas į 4 klasių vidurinės mokyklos (vėliau jos buvo vadinamos progimnazijomis arba 8 klasių, dar vėliau vadinamos gimnazijos) pirmąją klasę, III pakopa – baigęs 4 klasių vidurinę mokyklą, mokinys buvo priimamas į aukštesniosios mokyklos 5 klasę, IV pakopa – aukštoji mokykla, į kurią priimdavo baigusius gimnazijas, mokytojų seminarijas ir kitas aukštesniąsias mokyklas. Buvo galima laikyti stojamuosius egzaminus į bet kurią vidurinės mokyklos klasę net ir neturint pradžios mokyklos baigimo pažymėjimo.

Mokykla įsikūrė iš privačių asmenų nuomojamuose namuose – pirmoji klasė dabartinio Kultūros centro vietoje, o 2-3 – Vilniaus g. 43 namo vietoje. Patalpos buvo netinkamos mokyklos veiklai, bet kitokių nebuvo. 1925 m. mokyklai buvo atiduota nenaudojama cerkvė ir visai sukiužęs namas prie jos. Cerkvė irgi buvo smarkiai apgriuvusi, todėl mokykla pastatus pardavė, o pirkėjas juos nugriovė. Šešuolėlių dvaro savininkas J. Variakojis mokyklai pastatė namą Vilniaus g., bet dėl įvairių priežasčių mokykla į jį neįsikėlė. 1934 m. Širvintų mokykla persikėlė į naujai perdažytas naujas patalpas J. Rukšos dvare, išnuomotas už 1800 Lt metams.

Širvintų vidurinėje mokykloje, vėliau progimnazijoje (kada pakeistas pavadinimas, neaišku) mokslo metai prasidėdavo rugsėjo 1 d., baigdavosi birželio 15 d. Už mokslą reikėjo mokėti – už pusmetį 75 Lt. Buvo dėstoma tikyba, lietuvių kalba, istorija, visuomenės mokslas, aritmetika, algebra, geometrija, buhalterija, fizika, gamtos mokslas, higiena, geografija, piešimas, dailyraštis, darbeliai, kūno kultūra, dainavimas, bendras choras, karinis parengimas. Dvejus metus kaip užsienio kalba buvo mokoma prancūzų, vėliau vokiečių kalbos.

Mokytojai nuomojosi butus privačiuose namuose. Pamokų krūvis – 24 pamokos (4 pamokos auklėjimui). Mėnesio atlyginimas – 380-450, direktoriaus 500 Lt. Už gerą mokymąsi mokiniai buvo apdovanojami pagyrimo ir padėkos raštais. Atsargos pulkininkas Vladas Skorupskas geriausiam mokiniui buvo skyręs 200 Lt premiją. Labai gerai besimokantys neturtingi mokiniai pedagogų tarybos ir tėvų komiteto sprendimu buvo atleidžiami nuo mokesčio už mokslą. Klasėje mokėsi po 20-30 mokinių, berniukai ir mergaitės kartu. Mokinių amžius – pats įvairiausias-šalia dešimtmečio suole galėjo sėdėti ir devyniolikmetis. Mokykloje veikė ateitininkų, vėliau skautų organizacijos. Buvo organizuojami saviveiklos vakarai, gimnastikos šventės, literatų užsiėmimai, ekskursijos. Įvairių renginių metu surinktos lėšos buvo aukojamos Vilniaus išvadavimo fondui, šaulių ginklų pirkimui, neturtingų mokinių šelpimui. Mokykloje buvo kelis šimtus knygų turinti biblioteka, fizikos kabinetas, mokomųjų plakatų, paveikslų.

J. Rukšos dvare progimnazija veikė iki 1945 m. 1945 m. rudenį progimnazija pertvarkoma į gimnaziją (priauganti) ir perkeliama į mūrinį pradžios mokyklos pastatą. Pasikeičia beveik visi mokytojai. Įvedami nauji dalykai: rusų kalba, konstitucija, TSRS istorija. Maždaug iki 1948 m. mokiniai mokėsi iš užrašų, nes vadovėlių beveik nebuvo. Klasėse buvo šalta, užšaldavo šlapiu skuduru nuvalyta lenta. Mokiniai buvo raginami atnešti nors po pliauską malkų. Mokytojų atlyginimai buvo menki. Tėvų komitetas organizuodavo maisto produktų rinkliavas mokytojams.
1949 m. Širvintų gimnazija išleido pirmąją laidą. 4 abiturientai įstojo į aukštąsias mokyklas, 4 abiturientės tapo mokytojomis (viena jų – Valerija Radžiūnaitė-Grigaliūnienė, 1949-1973 m. Kernavės mokyklos mokytoja, direktorė, vėliau Zibalų pagrindinės mokyklos direktorė).

1949-1950 mokslo metais Širvintų gimnazija pertvarkoma į vidurinę vienuolikos klasių mokyklą. 1951 m. Širvintose įkuriama septynmetė (pagrindinė) mokykla. Vidurinėje mokykloje tuo metu dirbo 25 mokytojai, buvo 14 klasių, jose mokėsi 404 mokiniai. Darbas vyko 2 pamainomis. Pamokos trukdavo 40 minučių, pertraukos 5 minutes. Stalino valdymo metais buvo labai griežta ideologinė kontrolė, dažni posėdžiai, labai daug nekvalifikuotų tikrintojų. Tačiau mokykla, kaip ir prieškario metais, išliko kultūros, lietuvybės skleidimo lenkėjančiame krašte centru. Ir pro tankų ideologijos šydą prasiskverbdavo laisvesnė mintis. Daug mokytojų ir mokinių už tai nukentėjo.

1957 m. 9-oji abiturientų laida

1957 m. 9-oji abiturientų laida

1959 m. septynmetė ir vidurinė mokyklos sujungiamos. 1962 m. panaikinus rajoną 8-11 klasės buvo perkeltos į Vilniaus g. 94 J. Variakojo statytą mokyklą. Pirma ir ketvirta pradinės klasės įsikuria buvusiame rajono milicijos pastate (prie bažnyčios, nugriautas). Pamokos vyko viena pamaina.

1965 m. vėl atkuriamas Širvintų rajonas. Vilniaus g. 94 įsikuria partijos komitetas, milicijai tenka atiduoti suremontuotą ir mokinių bendrabučiui parengtą pastatą prie bažnyčios. Vėl dirbama 2 pamainomis.

1961-1963 m. mokykloje buvo ir 1-6 klasės, kuriose dėstoma rusų kalba. Panaikinus rajoną, dauguma rusų tautybės tarnautojų išvažiavo ir rusiškos klasės buvo panaikintos. Atkūrus rajoną rusiškos klasės nebuvo atkurtos.

1966 m. buvo pradėta ir 1968 m. baigta mokyklos pastato ir bendrabučio statyba. 1969 m. mokykloje buvo 27 klasės ir 679 mokiniai.

Devintojo XXa. dešimtmečio pradžioje labai padaugėjo mokinių. Net dirbant dviem pamainomis ėmė trūkti patalpų. 1985 m. įkuriama Širvintų 2-oji vidurinė mokykla.

Atgimimo laikotarpiu mokykloje atgimsta religinės ir tautinės šventės, tradicijos. Susikuria Šaulių, Skautų organizacijos.

1991 m. pradžioje mokykla iš Kanados gauna 12 kompiuterių, įrengiama kompiuterių klasė. 1991 m. prie mokyklos prijungta vakarinė mokykla (suaugusiųjų klasės).

1996 m. mokykla pavadinta architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vardu. 1998 m. įsteigta vaikų dailės galerija „Vieversys“.

Nuo 1999 m. dalyvaujama tarptautiniame COMENIUS projekte (bendradarbiaujama su 7 Vakarų Europos valstybių mokyklomis). 2004 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Barselio realine mokykla (Vokietija).

2006 m. birželio 27 d. įsteigta Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija

2010 m. įvykdytas energijos taupymo projektas iš ES lėšų ir gimnazijoje tapo gerokai šviesiau ir šilčiau, atnaujintos pastato išorinės sienos.

2012 metų rugsėjo pirmoji

2012 metų rugsėjo pirmoji

Gimnazijos bendruomenė tikisi, kad ši ugdymo įstaiga sėkmingai gyvuos dar ne vieną dešimtmetį.

Jonas Stankevičius
Širvintų L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos istorijos mokytojas metodininkas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top