Gelvonų krašto bendruomenė kartu su partneriu Bagaslaviškio kaimo bendruomene įgyvendino projektą „Bendraujame keliaudami“ pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2020 metų veiksmų plano įgyvendinimo 1.1.5 priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“.
Dar 2019 metais, grįžtant iš kelionės po Biržų kraštą, bendražygiai pasiūlė 2020 metais aplankyti Žemaitijos kraštą. Negalėjome neatsižvelgti į pageidavimą.
Tad rugpjūčio pradžios ankstyvą rytą išvykome maršrutu Gelvonai-Kretinga-Japoniškas sodas Darbėnuose-Plateliai-Kryžių kalnas-Gelvonai. Susirinko aktyvūs, norintys susipažinti su tuo kraštu, kuriame nebuvę arba tie, kurie buvo seniai, kad galėtų palyginti pokyčius. Kelionė ilgoka, gal kiek vargino kaitra, bet visi geros nuotaikos sveiki vėlų vakarą grįžome į namus.
Kretingoje mūsų jau laukė nuoširdi, profesionali gidė Diana.
Ji papasakojo istorinius faktus apie bažnyčią, vienuolyną, kurie sudomino, bet kai kurie sukrėtė. Verta papasakoti tai, ką išgirdome.
Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia Kretingoje buvo pastatyta bernardinų vienuolyno reikmėms. Bažnyčios, kaip ir vienuolyno, fundacija uoliai rūpinosi įtakingiausias krašto didikas Jonas Karolis Chodkevičius kartu su žmona Sofija. Pirmosios šv. Mišios Kretingos bažnyčioje aukotos 1617 metais. Galima drąsiai teigti, kad ši šventovė yra viena seniausių Žemaitijoje.
Bažnyčios interjeras labai subtilus ir elegantiškas. Efektingiausiai atrodė iki šių dienų išlikęs septynių altorių ansamblis ir meistriškai apipavidalinta sakykla su paauksuotomis ir pasidabruotomis Kristaus ir apaštalų skulptūromis. Tiesa, iki šių dienų iš dvylikos apaštalų skulptūrų išlikusios tik šešios. Verta paminėti, kad XVII a. viduryje popiežius Inocentas X nurodė, kad visiems, kurie pagal Žemaitijos vyskupo nurodymą aplankys septynis Kretingos bažnyčios altorius ir nuoširdžiai pasimels, bus suteikiami tokie atlaidai, kokius tegalima gauti aplankius septynis altorius Romos Šv. Petro bazilikoje. Po visais altoriais buvo išmūrytos kriptos, o tarp centrinio altoriaus ir vienuolyno pastatų įrengtas brolių pranciškonų laidojimo rūsys. Natūralu, kad viena iš kriptų, esanti po Didžiuoju altoriumi, skirta Jono Karolio Chodkevičiaus šeimai. Čia ilsisi J. K. Chodkevičiaus žmonos Sofijos ir jų vaikų palaikai.
Nepaprastai įspūdingai atrodo didžiosios bažnyčios durys, kurias puošia fundatorių herbai, portretiniai atvaizdai ir daugybė efektingų, originalių, vitališkų ornamentų. Šių durų neįveikė jokie gaisrai.
Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia ir vienuolynas, kaip ir kiti vertingi pastatai, gerokai nukentėjo per Abiejų Tautų Respublikos karus su Švedijos Karalyste. Apie karus su Švedija pasakoja bažnyčios požemiuose esantis vienuolių laidojimo rūsys, vadinamas Kankinių kripta. Sakoma, kad XVIII a. pradžioje, norėdami sužinoti, kur slepiamos vienuolyno vertybės, švedų kariai nukankino vienuolyną saugoti likusius mažesniuosius brolius (118 žmonių) – leisgyvius užmūrijo pranciškonų laidojimo kriptoje. Atrasti kankinių ir anksčiau čia laidotų vienuolių kaulai buvo surinkti ir pagerbtas mirusiųjų atminimas. Šiandien kankinių istoriją primena įspūdingas Rimanto Sakalausko sukurtas altorius su langeliais, pro kuriuos galima matyti keturias vienuolių kaukoles. Likę kaulai palaidoti pačiame altoriuje ir po juo.
Į atnaujintą šventovę atgabentos šv. Pranciškaus Asyžiečio, šv. Antano Paduviečio, šv. Klemenso ir šv. Kazimiero relikvijos. Sakoma, kad kiekviename iš septynių altorių galima rasti relikvijorių (t. y. liturginį reikmenį, kuriame saugoma relikvija). Jas lankantiems tikintiesiems vyskupas Motiejus Valančius suteikė 40 dienų atlaidus.
Jau keletą šimtmečių Kretinga garsėja stebuklingu Šv. Antano altoriumi, kuriame kabo šv. Antano paveikslas. Altoriaus viduje saugoma ir šv. Antano relikvija – kaulų gabalėliai, pašventinti vyskupo Motiejaus Valančiaus. Pagrindinės parapijos šventės – Šv. Antano atlaidų – metu pasimelsti prie stebuklingo paveikslo tikintieji atvykdavo iš įvairių Lietuvos miestų. Beje, Šv. Antano atlaiduose tarpukariu lankydavosi ir šalies prezidentas Antanas Smetona.
Antrasis Pasaulinis karas buvo skaudus smūgis Kretingos bernardinams ir jų bažnyčiai. 1941 m. vasarą kilusio gaisro ugnis nusiaubė bažnyčią: sudegė garsieji vargonai, bokštas, išsilydė šv. Antano varpas, apdegė stogas. Durys liko nepaliestos….Neilgai trukus už surinktas parapijiečių aukas buvo uždengtas bažnyčios stogas, suremontuotas jos bokštas, tačiau galiausiai pastarasis atstatytas tik 1982 m. kanauninko Bronislovo Burneikio pastangomis.
Iš Kretingos patraukiame į 2007 metais Darbėnuose įkurtą ir toliau kuriamą Japonišką sodą. Sodas yra didžiausias Europoje (16 ha). Gydytojo Šarūno Kasmausko iniciatyva ir meistro iš Japonijos Hajime Watanabe patirties ir gebėjimų dėka jau dabar sukurta tūkstančių bonsų kolekcija, akmenų sodas, sakurų bei azalijų sodai, tvenkiniai. Meistras Hajime Watanabe (gim 1947 m.) nuo 2007 metų kasmet pavasarį atvažiuoja į Darbėnus, kad toliau įgyvendintų unikalią svajonę sukurti Lietuvoje gamtos ir grožio harmoniją – Japonišką sodą. Gaila, sakuros ir azalijos džiugina tik pavasarį. Japoniškas sodas – japonų kultūros dalis, apjungianti religiją, meną, pagarbų požiūrį į gamtą. Dar kartą įsitikinome: sodinti medžius ir gėles – verta. Sau ir būsimoms kartoms.
Pasigrožėję gamtos ir žmogaus sukurtu grožiu išvykstame prie Platelių. Pirmiausia – į apžvalgos bokštą. Išdidžiai žvelgė iš viršaus drąsiausieji.
Pasistiprinome ant Platelių ežero kranto esančioje kavinėje gaiviaisiais atšaldytais gėrimais bei žemaitiškais patiekalais.
Traukiame link Kryžių kalno.
Tiems, kurie Kryžių kalne nebuvo buvę – įspūdinga. Visa istorija – unikali. Yra apie ką pamąstyti, už ką Aukščiausiajam dėkoti, ko nevalia daryti, kad klaidos nelydėtų vaikų ir artimųjų.
Pabandėme ieškoti atvežtų kryžių iš Gelvonų – neradome. Daug atsirado naujų. Kartu pamąstėme…
Grįždami išgirdome nuotaikingas mintis – bendraudami keliausime ir kitais metais.
Džiaugėmės UAB Rabena vairuotojo Egidijaus matematiniu tikslumu, paslaugumu. Šaunūs mūsų keliauninkai – linksmi, viskuo besidomintys, geranorški.
Ona Valančienė
Bendrakeleivė, Gelvonų krašto bendruomenės pirmininkė
Gvido Savarausko ir Reginos Čapskienės nuotr.
