Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė sprendimą baudžiamojoje byloje, kurioje apygardos teismas už du plėšimus, kurių vienas peraugo į nužudymą, nuteisė penkis asmenis. Trys iš nuteistųjų nesutiko su apygardos teismo nuosprendžiu ir jį apskundė apeliacine tvarka. Apeliacinį skundą taip pat pateikė plėšimo metu nužudyto vyro sugyventinė, kuri nesutiko su jai priteistos neturtinės žalos dydžiu, taip pat prašė neturtinę žalą priteisti ir plėšimo metu namuose buvusiai jos mažametei dukteriai.
Byloje nustatyta, kad Arminas Pimpis, pasitelkęs Justiną Grinių ir Dominyką Jarmolovičių, veikdami organizuota grupe, apiplėšė sutuoktinius Širvintose. Vėliau, įtraukę dar du asmenis – Konstantiną Gurskį ir Darių Janušonį, įvykdė plėšimą Lazdijuose, kuris dėl savavališkų K. Gurskio ir J. Griniaus veiksmų peraugo į nužudymą. Plėšimų metu į nukentėjusiųjų namus buvo patekta apsimetus siuntų tarnybos kurjeriais, nukentėjusieji buvo surišti ir iš jų, panaudojant fizinį smurtą bei grasinimus, buvo reikalaujama pinigų. Lazdijuose įvykdyto plėšimo metu plėšikai, grasindami apipilti benzinu ir padegti vyrą, namuose esant ir jo sugyventinei su mažamete dukterimi, reikalavo atskleisti pinigų laikymo vietas, o galiausiai nuteistieji K. Gurskis ir J. Grinis, peržengdami organizuotos grupės susitarimo ribas, šiuos grasinimus įvykdė ir nukentėjusysis nuo patirtų nudegimų mirė.
Bylą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad su apygardos teismo nusprendžiu nesutinkantys A. Pimpis ir J. Grinis pagrįstai pripažinti kaltais dėl plėšimo organizuota grupe Širvintose, A. Pimpis, J. Grinis ir K. Gurskis – dėl plėšimo organizuota grupe Lazdijuose, o J. Grinis ir K. Gurskis – ir dėl nužudymo itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų. Taip pat padaryta išvada, kad nuteistiesiems paskirtos proporcingos, jų veiksmų pavojingumą atitinkančios bausmės. Vis dėlto Apeliacinis teismas, nustatęs bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimus, iš naujo subendrino K. Gurskiui paskirtas bausmes ir jam paskyrė galutinę 14 metų laisvės atėmimo bausmę.
Be to, Apeliacinis teismas konstatavo, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ne tik Lazdijuose įvykdyto plėšimo metu nukentėjusi moteris, bet ir jos mažametė duktė, kuriai būnant namuose buvo nužudytas ir jai artimas bei ją auginęs jos motinos sugyventinis. Teisėjų kolegija konstatavo, kad mergaitė turi teisę į žalos atlyginimą, nepaisant to, kad nužudytas nukentėjusysis nebuvo jos biologinis tėvas, ir priteisė jai 40 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą (jos motinai priteistas 50 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimas). Nustačius, kad dalis žalos nukentėjusiosioms jau kompensuota iš valstybės lėšų, joms pasinaudojus teise į smurtiniais nusikaltimais padarytos neturtinės žalos kompensavimą avansu, atitinkamai sumažintas iš nuteistųjų joms priteistinos neturtinės žalos dydis – mirusiojo sugyventinei priteista 47 800 Eur neturtinė žala, o jos dukteriai – 37 250 Eur neturtinė žala.
Pažymėtina, kad asmenys, nukentėję nuo smurtinių nusikaltimų, turi teisę į žalos kompensavimą avansu iš valstybės lėšų dar nepasibaigus baudžiamajam procesui. Šis kompensavimas reglamentuojamas Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme, kuriame apibrėžti asmenys, galintys pretenduoti į tokią kompensaciją, kompensacijos atsiradimo sąlygos ir maksimalūs dydžiai, prašymų pateikimo ir jų nagrinėjimo tvarka. Nuo 2026 m. sausio 1 d. prašymus skirti tokią kompensaciją nagrinėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.
Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-62-1020/2026 įsiteisėja jo priėmimo dieną, tačiau kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo pranešimas
