Du jaunuoliai teisme raudonavo dėl savo poelgių ir teisinosi alkoholio poveikiu, sunkiai galėjo paaiškinti priežastis, kodėl taip pasielgė. Ganėtinai kvailą jų elgesį nagrinėjęs teismas abiems skyrė galutines 1 metų laisvės apribojimo bausmes, įpareigodamas per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Ikiteisminis tyrimas dėl Viešosios tvarkos pažeidimo buvo pradėtas gavus skundą, kad balandžio 29-ąją, apie 18.10 val., buvo sulankstyta pašto dėžutė, esanti prie Širvintų L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos pagrindinio įėjimo. Nustatyti, kada tai buvo padaryta, nebuvo sunku, kadangi šį vandalizmo aktą užfiksavo mokymo įstaigoje įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Ji taip pat nufilmavo, kaip du jaunuoliai, iš pradžių – vienas jų, paskui – abu, atsistoję priešais vaizdo stebėjimo kamerą ir nusimovę kelnes bei trumpikes, į vaizdo stebėjimo kamerą demonstravo apnuogintus sėdmenis ir lytinius organus, paskui išrovė dalį gėlių, pasodintų ant laiptų stovinčiame vazone, ir jas demonstratyviai mėtė vaizdo kameros pusėn. Vien jau tai leido suprasti, kad jaunuoliai puikiai nutuokė, kad yra filmuojami, ir taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą tiek mokymo įstaigai, tiek aplinkiniams, sutrikdė viešąją rimtį.
Kadangi abu yra mokęsi šioje gimnazijoje, gyvena Širvintose, viešosios tvarkos pažeidėjus nebuvo sunku nustatyti.
Teisindamiesi dėl savo elgesio vaikinai tvirtino nesergantys jokiais psichikos sutrikimais ir niekada jais nesiskundė, dėl panašaus pobūdžio ligų niekada nebuvo gydyti, į priklausomybių ligų įskaitas nėra ir niekada nebuvo įrašyti, rimtesnių galvos traumų neturėję. Abu gyvena su tėvais, turi darbą ir gauna pajamas. Apklausiami policijos, o paskui – teisme, abu sakė žinantys, ką balandžio 29-osios vakare išdarinėjo prie Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos, tačiau šių įvykių nepamena. Justas M. apie šį įvykį sužinojo iš savo jaunesnio brolio, kurį pokalbiui buvo išsikvietusi gimnazijos direktorė ir jam nupasakojo tą poelgį. Tomas S. apie tai, ką padarė, sužinojo iš motinos.
Dėl savo elgesio abu labai gailėjosi ir sakė, kad tą dieną pradėjo išgėrinti pas vieną jų namuose, paskui tęsė kavinėje, nors vienas pastarojo fakto neprisiminė. Nepamena, ar kartu su jais buvo ir kitų žmonių, nežino, kodėl ėjo prie gimnazijos centrinio įėjimo. Iš vaizdo įrašo buvo galima suprasti, kad kartu buvo ir daugiau asmenų, tačiau tarp jų jaunuoliai atpažino tik vieną, kurį, galimas dalykas, atsitiktinai sutiko gimnazijos kieme. Kitų dviejų asmenų jie sakė nepažįstantys. Jaunuoliai manė, kad savo veiksmais jie tikrai nieko nenorėjo įžeisti, elgėsi spontaniškai. Būdami blaivūs taip nesielgtų. Savo veiksmais jie tikrai nenorėjo ko nors įžeisti, tai nebuvo nukreipta nei gimnazijos direktorės, nei kokio kito gimnazijos darbuotojo atžvilgiu. Dėl savo poelgių jie gimnazijos vadovės atsiprašė.
Policijos nustatyti kartu buvę asmenys sakė žinoję, kad aplinką filmuoja gimnazijoje įrengta vaizdo kamera, todėl iš karto pasitraukė į nuošalę. Jie bandė raminti pradėjusius „durniuoti“ pažįstamus, tačiau šie nepaklausė, ėjo prie kameros, rodė sėdmenis, lytinius organus, rovė gėles ir mėtė, spardė pašto dėžutę. Dėl šio jų elgesio pasijuto nejaukiai, todėl išsiskyrė. Tik vienas kartu buvęs draugas prisipažino, kad „po visko“ jie dar truputį pasėdėjo, paskui vieną jaunuolių parvedė namo, o kitas nuėjo pats. Kai kitą dieną Justui M. papasakojo, ką jis darė, šis nieko neprisiminė ir aiškino, kad „buvo nurovę stogą“. Policijai apie įvykį pranešti nemėgino, nes žinojo, kad viską nufilmavo kamera.
Gintaras Bielskis
