Jei veiksmai nėra tyčiniai – atsakomybė negalima

Jei veiksmai nėra tyčiniai – atsakomybė negalima
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnis „Žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas“ už tokį prasižengimą numato baudą nuo 86 iki 173 eurų arba administracinį areštą iki 30 parų. Paprastai tokios atsakomybės sulaukiama įsivėlus į šeimyninius konfliktus ar nesutarimus tarp kaimynų, kai, pritrūkus argumentų, melagingai informuojama apie kilusią grėsmę, neleistinus vienos iš konfliktuojančių pusių veiksmus. Paaiškėjus tiesai, pamelavusiems taikomos sankcijos.
Tai, kad dėl tariamo smurto kaltinami kiti konflikto dalyviai, nieko nebestebina, tačiau galima suprasti, kaip nustebo pareigūnai išgirdę, kad dėl … savo veiksmų juos kviečia pats smurtautojas.
Policija surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolą S. L. už tai, kad jis, būdamas namuose, melagingai informavo bendrąjį pagalbos centrą, kad prieš savo šeimos narius naudoja psichologinį murtą. Dėl šio įvykio buvo išsiųstos policijos pareigūnų pajėgos.
Pareigūnams atvykus į S. L. namus, sutuoktinė nurodė, jog vyras jokio smurto nenaudojo ir policijos pareigūnai buvo kviečiami be reikalo.
Teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas šis pažeidimas, S. L. pripažino, kad kvietė policijos pareigūnus. Tačiau, jo įsitikinimu, tai nebuvo melagingas pranešimas. S. L. paaiškino, kad šeimoje vyko konfliktas dėl sūnaus padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, dėl kurio S. L. gavo pranešimą sumokėti baudą. Sūnus šias taisykles pažeidė vairuodamas S. L. priklausantį automobilį ir manė, kad tėvas už jį turi sumokėti baudą. S. L. tokiai sūnaus pozicijai nepritarė, o sutuoktinė palaikė sūnaus poziciją. S. L. buvo labai susijaudinęs, nežinojo, ką daryti, ir pamanė, kad psichologiškai smurtauja prieš savo šeimos narius, nes jam taip pasakė sutuoktinė. Todėl S. L., būdamas sąžiningas žmogus, norėjo padėti savo šeimai ir paskambino į pagalbos centrą.
Širvintų rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą S. L. atžvilgiu nutraukė.
„Iš S. L. paaiškinimų matyti, kad jam minėtą vakarą reikėjo neatidėliotinos psichologinės pagalbos, o ne apsaugos ar pagalbos nuo jo, jo šeimos nariams, kadangi sutuoktinių nuomonių išsiskyrimas dėl vaiko padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, savo nuomonės išdėstymas nėra laikomas nei psichologiniu, nei fiziniu smurtu, tačiau šiuo atveju S. L. susiklosčiusią padėtį suprato ir vertino kitaip. Jo įsitikinimu, policijos pareigūnai visais atvejais turi suteikti asmeniui neatidėliotiną pagalbą,“ – teigiama teismo nutarime.
Nutarime taip pat pabrėžiama, kad administracinei atsakomybei dėl žinomai melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Tuo tarpu kilus konfliktui, kad ir artimoje aplinkoje, asmuo gali jaustis nesaugiai ir kreiptis pagalbos nepaisant to, kad fizinis ir psichologinis smurtas nebuvo panaudotas. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal šį straipsnį negalima.
Įvertinęs paaiškinimus teismas nutarė, kad S. L. neturėjo tiesioginės tyčios ir tikslo melagingai kviesti policijos pareigūnus ir susiklosčiusią šeimoje padėtį vertino neadekvačiai, neteisingai suvokė policijos pareigūnų ir pagalbos centro funkciją ir juos iškvietė tikėdamasis pagalbos, nors ir neapibrėžtos.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnis „Žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas“ už tokį prasižengimą numato baudą nuo 86 iki 173 eurų arba administracinį areštą iki 30 parų. Paprastai tokios atsakomybės sulaukiama įsivėlus į šeimyninius konfliktus ar nesutarimus tarp kaimynų, kai, pritrūkus argumentų, melagingai informuojama apie kilusią grėsmę, neleistinus vienos iš konfliktuojančių pusių veiksmus. Paaiškėjus tiesai, pamelavusiems taikomos sankcijos.

Tai, kad dėl tariamo smurto kaltinami kiti konflikto dalyviai, nieko nebestebina, tačiau galima suprasti, kaip nustebo pareigūnai išgirdę, kad dėl … savo veiksmų juos kviečia pats smurtautojas.

Policija surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolą S. L. už tai, kad jis, būdamas namuose, melagingai informavo bendrąjį pagalbos centrą, kad prieš savo šeimos narius naudoja psichologinį murtą. Dėl šio įvykio buvo išsiųstos policijos pareigūnų pajėgos.

Pareigūnams atvykus į S. L. namus, sutuoktinė nurodė, jog vyras jokio smurto nenaudojo ir policijos pareigūnai buvo kviečiami be reikalo.

Teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas šis pažeidimas, S. L. pripažino, kad kvietė policijos pareigūnus. Tačiau, jo įsitikinimu, tai nebuvo melagingas pranešimas. S. L. paaiškino, kad šeimoje vyko konfliktas dėl sūnaus padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, dėl kurio S. L. gavo pranešimą sumokėti baudą. Sūnus šias taisykles pažeidė vairuodamas S. L. priklausantį automobilį ir manė, kad tėvas už jį turi sumokėti baudą. S. L. tokiai sūnaus pozicijai nepritarė, o sutuoktinė palaikė sūnaus poziciją. S. L. buvo labai susijaudinęs, nežinojo, ką daryti, ir pamanė, kad psichologiškai smurtauja prieš savo šeimos narius, nes jam taip pasakė sutuoktinė. Todėl S. L., būdamas sąžiningas žmogus, norėjo padėti savo šeimai ir paskambino į pagalbos centrą.

Širvintų rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą S. L. atžvilgiu nutraukė.

„Iš S. L. paaiškinimų matyti, kad jam minėtą vakarą reikėjo neatidėliotinos psichologinės pagalbos, o ne apsaugos ar pagalbos nuo jo, jo šeimos nariams, kadangi sutuoktinių nuomonių išsiskyrimas dėl vaiko padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, savo nuomonės išdėstymas nėra laikomas nei psichologiniu, nei fiziniu smurtu, tačiau šiuo atveju S. L. susiklosčiusią padėtį suprato ir vertino kitaip. Jo įsitikinimu, policijos pareigūnai visais atvejais turi suteikti asmeniui neatidėliotiną pagalbą,“ – teigiama teismo nutarime.

Nutarime taip pat pabrėžiama, kad administracinei atsakomybei dėl žinomai melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Tuo tarpu kilus konfliktui, kad ir artimoje aplinkoje, asmuo gali jaustis nesaugiai ir kreiptis pagalbos nepaisant to, kad fizinis ir psichologinis smurtas nebuvo panaudotas. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal šį straipsnį negalima.

Įvertinęs paaiškinimus teismas nutarė, kad S. L. neturėjo tiesioginės tyčios ir tikslo melagingai kviesti policijos pareigūnus ir susiklosčiusią šeimoje padėtį vertino neadekvačiai, neteisingai suvokė policijos pareigūnų ir pagalbos centro funkciją ir juos iškvietė tikėdamasis pagalbos, nors ir neapibrėžtos.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top