Praėjusią savaitę Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis patikslinta atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir tarnybinių pareigų neatlikimą.
64 Seimo nariai iš balsavime dalyvavusių 72 pritarė Kodekso 228 straipsnio pataisoms, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, būtų baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų. Šiuo metu yra numatytas maksimalus 5 metų terminas.
Pataisos priimtos balsavusių socialdemokratų, „Nemuno aušros“ ir prie valdančiosios koalicijos prisijungusių žaliųjų valstiečių bei krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių balsais. Socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotas įstatymas faktiškai buvo priimtas taip, kaip ir buvo sumanyta – atsiradus konkrečiam patikslinimui „turtinė žala“, teisėtvarka baudžiamąja tvarka nebegalės vertinti neturtinės žalos faktų. Taigi, Kodekse iš esmės nebelieka neturtinės žalos sampratos.
Tuo pačiu nauja 7 dalimi papildytas Baudžiamojo kodekso 230 straipsnis, kuriame išaiškintos sąvokos. Nurodoma, kad turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą (20 000 Eur), bet neviršija 900 MGL dydžio sumos (45 000 Eur), labai didelė, kai jos dydis viršija 900 MGL dydžio sumą.
Už pataisas balsavo ir Deltuvos pietinėje apygardoje į Seimą išrinkta socialdemokratė Indrė Kižienė. Su Arūno Dudėno, Kižienės kolegos Ukmergės rajono savivaldybės taryboje ir Seime, gelbėjimo operacija ir siejamas šio įstatymo atsiradimas. Pats Dudėnas balsavime nedalyvavo.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
