Vilniaus apygardos teismas atmetė prokurorų skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų dar vasario mėnesį paskelbto nuosprendžio, kuriuo Algirdas K. (vardas pakeistas, – Red. past.) buvo išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios sukčiavimo požymių. Tuo pačiu Kazachstano piliečio K. S. civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu.
Ši istorija nutiko daugiau kaip prieš trejus metus. Į policiją kreipęsis Kazahstane gyvenantis verslininkas skundėsi, kad sutarė dėl 5 eksploatuotų mikroautobusų pirkimo, už juos sumokėjo pinigus, bet kai atvyko į Lietuvą pasiimti transporto priemonių, jų pardavėjas nepanoro su juo bendrauti, autobusiukų neperdavė ir atsisakė grąžinti pinigus.
Sandorio neneigęs verslininkas teigė, kad gavus pinigus autobusiukai buvo perduoti atvykusiems asmenims, kuriuos suprato atsiųstus pirkėjo.
Atlikus ikiteisminį tyrimą, Algirdui K. buvo pareikštas kaltinimas dėl sukčiavimo. Byla išnagrinėta Trakuose, tačiau šis kaltinimas teisme subliuško. Nepatenkintas dėl tokio nuosprendžio, verslininkas iš Kazachstano jį apskundė apeliacine tvarka, tačiau ir Vilniaus apygardos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos verdiktą, jį palaikė teisėtu ir patikėjo Algirdo K., o ne Kazachstano piliečio papasakota versija.
Istorija mūsų skaitytojui išskirtinė tuo, kad tiesioginiu neįrodyto sukčiavimo objektu tapo Širvintų rajono savivaldybės eksploatuoti autobusiukai. Tai buvę mokykliniai mikroautobusai, kažkada naudoti mūsų mokiniams vežti. Kaip nebetinkamus eksploatuoti, mūsų savivaldybė 7 autobusiukus pardavė vienai uždarajai akcinei bendrovei. Autobusiukai utilizavimui buvo parduoti kaip beverčiai, juos įkainojant 0 eurų. Vėliau, iškilus teisiniam ginčui, juos nupirkusios, o gal teisingiau – įgijusios bendrovės direktorius susigriebė, kad buvo išrašyti ir jo pasirašyti, antspauduoti transporto priemonių sunaikinimo aktai, tie dokumentai įkelti į sistemą, suvesti duomenys „Regitros“ duomenų bazėje, autobusiukai galimai buvo priduoti į metalo laužą, nors į įmonės teritoriją jie taip ir nepateko bei kažkokiu būdu atsidūrė Algirdo K. rankose. Direktorius pripažino savo kaltę, kad duomenis įformino neįsitikinęs, jog automobiliai sunaikinti, ir negalėjo paaiškinti, kodėl taip nutiko.
Aiškinantis aplinkybes nustatyta, kad Savivaldybei nebereikalingi ir nebetinkami eksploatuoti autobusai įsigijusiai įmonei buvo perduoti juos prieš tai sandėliuojant Širvintų katilinės teritorijoje. Po kiek laiko atvažiavo tralas ir po vieną išsivežė tuos autobusiukus.
Byloje taip pat buvo nustatyta, kad viename automobilių pardavimo portalų buvo įdėtas skelbimas apie parduodamą 2005 metų laidos mikroautobusą „Mercedes–Benz Sprinter“. Užsiminus, kad reikalinga teisinė registracija, buvo nurodyta 1700 Eur jo pardavimo kaina.
Kaip supratote, tai buvo skelbimas apie vieno utilizavimui perduoto autobusiuko pardavimą.
Netrukus skelbimą apie parduodamą mikroautobusą pastebėjo Kazachstano pilietis K. S. Susisiekęs su tą mikroautobusą pardavinėjusiu Algirdu K., jis sužinojo, kad yra parduodami dar keturi mikroautobusai. Abi šalys žodžiu sutarė dėl penkių mikroautobusų „Mercedes–Benz Sprinter“ (vienas jų – važiuojantis, keturi – nevažiuojantys) pirkimo už 8000 eurų sumą. 2022 metų gegužę K. S. pervedė 2000 eurų avansą, o likusius pinigus pažadėjo sumokėti, kai gaus Lietuvos vizą ir atvyks į mūsų šalį pasiimti transporto priemonių. Tačiau birželio mėnesį K. S. lauktos vizos negavo ir apie tai informavo Algirdą K. Tada pasielgė kitaip: mėnesio gale jam pervedė likusius 6000 eurų ir sutarė, kad autobusiukai bus laikomi, kol pirkėjas galės atvykti pasiimti. Dėl to pirkėjas galvos labai nesuko – buvo patikintas pardavėjo, kad sumokėjus visą sumą autobusiukai nemokamai galės stovėti pardavėjo teritorijoje.
Tačiau Kazachstano pilietis vizą gavo tik 2023 metų vasarį. Atvykęs į Lietuvą ir susisiekęs su Algirdu jis išgirdo, kad mikroautobusai „Mercedes–Benz Sprinter“ perduoti tretiesiems asmenims.
Apklausiamas policijos, Algirdas K. teigė, kad „kokius penkis autobusus iš galimai stovėjusių devynių autobusų“ pasiėmė pirkėjo įgaliotas asmuo. Esą apie tai buvo kalbėjęs pirkėjas, kad autobusiukus paims kitas žmogus, jei jis negaus prašomos vizos. Po kurio laiko jam paskambino asmuo, kuris prisistatė ar tai pirkėjo draugu, ar sūnumi, ar broliu. Skambinęs asmuo gerai žinojo apie tuos autobusiukus, tad Algirdas suprato, jog tai yra pirkėjo įgaliotas asmuo. Atvažiavę asmenys jam papildomai neprisistatė, tiesiog pasakė, kad atvažiavo pasiimti nupirktų autobusiukų. Kitų parduodamų autobusiukų tuo metu teritorijoje nebuvo, o atvykusių asmenų dokumentų jis netikrino. Tie asmenys kalbėjo lietuviškai.
Gal po pusmečio pradėjo skambinėti rusiškai kalbantis asmuo, kuris sakė esąs tas autobusiukų pirkėjas K. S. ir klausinėjo, kur yra jo autobusiukai. Jam ir pasakė, kad paimti. Tačiau K. S. vėl skambino, reikalavo. Paskui su juo Algirdas K. jau nebenorėjo bendrauti.
Algirdas K. teigė, kad K. S. sumokėti pinigai yra jo sąskaitoje. Jeigu nukentėjusysis pateiktų duomenis apie tai, kad autobusiukus paėmė ne jo įgalioti asmenys, tuos pinigus sutiktų grąžinti. Vien nukentėjusiojo neigimo, kad tai ne jo žmonės, jam nepakanka. K. S. esą yra sakęs, kad atvažiuos kažkas jų pasiimti, jeigu negaus vizos, tik neįvardijo – kas. Algirdas buvo įsitikinęs, kad tuos autobusiukus paėmė tas, kuris ir pervedė jam pinigus.
Teismas Trakuose padarė išvadą, kad surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad Algirdas K. siekė neteisėtai pasisavinti nukentėjusiojo pinigus ir tuo pagrindu panaudojo apgaulę.
Įstatymo požiūriu, nesant tyčios, tarp asmenų susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip civiliniai. Tokiu atveju, kazachas turėtų kreiptis į teismą civiline tvarka, siekdamas atgauti už automobilius sumokėtus pinigus.
Palikus galioti pirmosios instancijos nuosprendį ir Algirdą K. išteisinus kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, darytina prielaida, kad utilizavimui priduoti mokykliniai Širvintų rajono savivaldybės autobusiukai trečiojo asmens buvo perduoti jų pirkėjui iš Kazachstano, o šis, pasinaudojęs tuo, kad pardavėjas nepasirūpino patikrinti ar kitaip įforminti įsigytų automobilių perdavimo fakto, po kiek laiko nutarė teisminiu būdu atsiimti sumokėtus pinigus. Tačiau neįvertino mūsų šalyje egzistuojančių teisinių niuansų.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
