Kai kuriuose šaltiniuose minima, kad Neutraliojoje zonoje veikusiems lenkų partizanams triuškinamas smūgis buvo suduotas 1923 metų sausio 6 dieną, tačiau Vytautas Lesčius mini naktį iš sausio 4-osios į 5-tąją. Anot šio istoriko, Avižonių kaimo puolimo operaciją suplanavo III kuopos vadas Benediktas Svilas (kai kuriuose šaltiniuose rašoma: Svylas), perėmęs vadovavimą iš leitenanto P. Snickio.
Sausio 4-ąją kaip tik švenčiamas Benedikto vardadienis.
Tai buvo jau šeštos žymios kautynės su lenkais. Apie 150 lietuvių partizanų pasidalijo į tris grupes. Pirmajai grupei vadovavo leitenantas K. Taruška, antrajai – leitenantas J. Tumavičius, trečiajai – jaunesnysis puskarininkis J. Snobaitis. Puolimas prasidėjo Avižonių kaimo apsupimu iš trijų pusių. Lenkų sargybiniai bandė apsiginti šaudydami iš bombosvaidžių (dujasraučių bombų svaidytuvų) ir kulkosvaidžių, jiems į pagalbą šoko pusnuogiai lenkų partizanai. Susišaudymas buvo trumpas, bet labai smarkus. Mūsiškiai iš pradžių šaudė iš šautuvų, paskui apmėtė rankinėmis, šompolinėmis ir bombosvaidžių granatomis. Apimti panikos, lenkai pabėgo Kielių ir Kantrimiškio kaimų link.
Per Avižonių puolimą žuvo 12 lenkų partizanų, daugiau kaip 10 buvo sužeista, 3 pateko nelaisvėn. Paskui karo lauko teismo sprendimu jie buvo sušaudyti. Mūšio metu sudegė apie 16 Avižonių kaimo gyventojų trobų. Buvo nukautų ir vietos gyventojų. Kaime buvęs lenkų partizanų ginklų sandėlis buvo sudegintas. Į lietuvių partizanų rankas pateko 2 bombosvaidžiai, 2 sunkieji „Maxim“ sistemos kulkosvaidžiai, 60 šautuvų ir daug šovinių. Lietuvių nuostoliai – 2 nukauti ir 9 sužeisti.
Bene labiausiai pasižymėjo Benediktas Svilas (gim. 1898 m.), kuris Avižonių kaime su keliais drąsuoliais iš nedidelio atstumo apmėtė lenkų kulkosvaidininkus rankinėmis granatomis, atėmė iš jų vieną sunkųjį kulkosvaidį ir padėjo išvyti lenkus ir jų štabą. Už sėkmingą Avižonių operaciją Benediktas Svilas 1928-aisiais buvo apdovanotas I rūšies 3 laipsnio Vyties Kryžiaus ordinu.
1927 metais išėjęs į atsargą, Benediktas Svilas dirbo policijoje. 1940 metais atleistas, apsigyveno netoli Musninkų buvusiame Viršuliškių dvare. 1941 metais suimtas ir ištremtas. Mirė 1942-aisiais Sibire.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite gruodžio 31 d. laikraščio numeryje.
