Vilniaus apygardos teismas bent kuriam laikui atsakė į klausimą, ar dėl gerklę laidančio gaidžio kaltė tenka jo savininkui.
Šįmet bendrai gyvenantys P. K. ir I. A. pasiskundė, kad nuo 2021 metų pavasario pradžios kasdien apie 4 val. ryto juos šaižiu balsu žadina kaimynų gaidys. Kaip teigiama pareiškime, „tokie triukšmą keliantys veiksmai trikdo pareiškėjų miego režimą ir ramybę“. Gaidžio savininkai sodyboje negyvena, atvažiuoja savaitgaliais ir kartą per savaitę vakare užsuka porai valandų. taigi, 4-5 dienas per savaitę gaidys ir kiti kaimynų paukščiai yra neprižiūrimi. Pareiškėjų sklypai yra prie pat miško, todėl dėl mažiausio triukšmo, miško gyvūnų judėjimo ir skleidžiamų garsų paukščiai pradeda jaudintis ir garsiai reaguoti.
Kaip teigta, pareiškėjai bandė kalbėtis su gaidžio savininkais, bet jie nenusiteikę ieškoti kompromiso. 2021 metų birželio pradžioje pareiškėjai su bendrijos pirmininku apsilankė pas gaidžio savininkę. Pirmininkas jai priminė gyvūnų laikymo taisykles, kuriose nurodyta, jog gyvūno savininkas turi užtikrinti, kad jo laikomas gyvūnas netrikdytų aplinkinių rimties, nekeltų pavojaus sveikatai. Tačiau gaidžio savininkai ir šį kartą ignoravo pareiškėjų prašymą.
Gavus skundą, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 366 straipsnį („Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas“). Jame numatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o pakartotinai – nuo 140 iki 600 eurų.
Tačiau 2021 metų liepos 9 dieną administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, kadangi prieita prie išvados, kad gaidžio savininko veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių. Jo kaltė iš esmės grindžiama tik dviejų suinteresuotų asmenų P. K. ir I. A. pranešimu. Pabendravus su kitais, „nesuinteresuotais kaimynais“, nebuvo nustatyta, kad gaidžio giedojimas jiems trikdytų ramybę ir poilsį. Dėl gaidžio giedojimo nebuvo gauta kitų asmenų skundų, pretenzijų. Atsižvelgus ir į tai, kad pareiškėjų sklypas nesiriboja su gaidžio savininko sklypu (tarp jų yra dar vienas sklypas su gyvenamuoju namu), galima daryti išvadą, jog gaidžio giedojimas, esant pakankamam atstumui nuo pareiškėjų namų, nepasiekia tokio triukšmo lygio, kuris trikdytų asmenų ramybę ir poilsį.
Nesutikdami su tokiu nutarimu, bendrai gyvenantys P. K. ir I. A. sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismui ir paprašė jį panaikinti ir pripažinti, kad gaidžio savininkas nusižengė taisyklių reikalavimams, paskirti administracinę nuobaudą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 metų rugpjūčio 31 dienos nutartimi gaidžio giedojimo išvargintų asmenų skundą tenkino iš dalies – panaikino nutarimą ir bylą grąžino tirti iš naujo. Padaryta išvada, kad tinkamai nebuvo įvertintos pareiškėjų nurodytos aplinkybės, nes nebuvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, t. y. „objektyviais kriterijais nenustatytas gyvūno (gaidžio) keliamas triukšmas“.
„Kadangi trūkumams pašalinti reikalinga atlikti būtinus proceso veiksmus, siekiant nustatyti papildomas aplinkybes, kas nėra apylinkės teismo kompetencijoje, Institucijos nutarimas naikintinas ir byla grąžinama papildomiems veiksmams atlikti,“ – rašoma toje apylinkės teismo nutartyje.
Dabar jau pyktelėjo gaidžio savininkas. Jis su apeliaciniu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir paprašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutarimą dėl administracinio nusižengimo tyrimo atnaujinimo.
Kaip aiškina gaidžio savininkas, skundžiamoje nutartyje nurodyta higienos norma nėra skirta matuoti gyvūnų skleidžiamam triukšmui. Pareiškėjai patys privalo būti atidūs ir rūpestingi, todėl dėl tariamai gaidžio skleidžiamo triukšmo privalėjo kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą su skundu, jog būtų išmatuotas triukšmo lygis, bet to nepadarė ir savo pareigas bando perkelti policijos pareigūnams.
Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad administracinio nusižengimo teisena negalėjo būti pradėta dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimo, nes pagal šią teisės normą administracinė atsakomybė nekyla dėl gyvūno keliamo triukšmo. Šiuo atveju, kaip aiškina apeliantas, administracinio nusižengimo teisena turėjo būti pradėta pagal kitą straipsnį, o jame numatytam administraciniam nusižengimui konstatuoti būtina užfiksuoti keliamą triukšmą kalibruotais matavimo prietaisais, jį išmatuoti ir užfiksuoti, nes tik tokiu būdu būtų įrodyta, ar buvo pažeisti įstatymai ir (ar) kiti teisės aktai.
Teisme taip pat buvo gautas atsiliepimas, kuriame nurodoma, jog nėra metodikos nustatyti gyvūnų keliamam triukšmui. Nors gaidžio giedojimo sunervinti gyventojai ir pateikė įrašus, kurie turėjo patvirtinti gaidžio keliamą triukšmą, tačiau patalpos viduje darytame įraše nieko nesigirdi, o darytame patalpos išorėje – girdimi laukinių paukščių čiulbėjimai bei tolumoje kartais pasigirsta gaidžio giedojimas.
Vilniaus apygardos teismas patenkino gaidžio savininko apeliacinį skundą, nors ir nekyla ginčo dėl to, jog sodų bendrijoje gaidys gieda ankstyvais rytais.
Apeliacinė instancija taip pat sutiko, kad administracinio nusižengimo teisena gaidžio savininko atžvilgiu negalėjo būti pradėta kaip tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas. ANK 366 straipsnis patenka į skyrių, kuris numato administracinius nusižengimus, susijusius su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba, o ne administracinius nusižengimus, susijusius su gyvūnų globa. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas teisingas procesinis sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal minėtą ANK 366 straipsnio 1 dalį.
Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės pagal pobūdį galėtų būti vertinamos ANK 346 straipsnio („Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas“) 1 dalies kontekste. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme įtvirtinta, kad gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų, o šio įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Bet administracinės atsakomybės taikymas negali būti formalus, pasisakė Vilniaus apygardos teismas ir pateikė tai pagrindžiančius argumentus.
Vilniaus apygardos teismas taip pat išklausė byloje esančius pareiškėjų pateiktus vaizdo įrašus, kurie buvo daryti pareiškėjų miegamajame ir lauke giedant gaidžiui. Iš pareiškėjų pateikto įrašo girdisi laukinių paukščių čiulbėjimai bei tolumoje kartais pasigirstantis galimai gaidžio giedojimas, pernelyg neišsiskiriantis iš kitų garsų. Įvertinęs faktines aplinkybes teismas konstatavo, kad galimo triukšmo šaltinis, keliamas gyvūno skleidžiamo garso – gaidžio giedojimo, yra kaimo teritorijoje, t. y. vietovėje, kurioje įprastai laikomi naminiai gyvūnai.
Be to, pakartoti jau minėti argumentai: pranešėjų ir gaidžio savininko sklypai yra nutolę vienas nuo kito pakankamai dideliu atstumu, šalia gyvenantys kaimynai nenurodė, jog giedojimas trukdytų jų ramybę ar poilsį; tyrimo metu dėl to nebuvo gauta kitų asmenų skundų ir (ar) pretenzijų.
Įvertinęs pateiktą vaizdo įrašą, teismas konstatavo, kad, esant pakankamam atstumui nuo pranešėjų namų, gaidžio giedojimas negali pasiekti tokio triukšmo lygio, kuris realiai trikdytų įprasto žmogaus poilsį. Dėl tos priežasties, teismo nuomone, atitinkamo triukšmo lygio vertinimas specialiais tam skirtais aparatais būtų perteklinis dalykas, o galimai ir nebūtų rezultatyvus.
Pabaigai galima pažymėti, kad dėl gaidžių keliamo triukšmo skundžiamasi ne tik Lietuvoje. Kaip 2019-ųjų vasarą skelbė portalas „Euronews“, o šią informaciją išplatino ir mūsiškiai portalai, vienas Šveicarijos apylinkės teismas gaidžiui įvedė giedojimo grafiką po to kai susilaukė begalės skundų dėl triukšmo iš aplinkinių gyventojų. „Pagal teismo nustatytą grafiką gaidžiui nuo pirmadienio iki šeštadienio leidžiama lauke giedoti nuo 8 ryto iki 22 val. vakaro, sekmadienį laikas trumpėja ir giedojimas gali prasidėti nuo 9 val. ryto. Ramybės valandomis paukštis privalo būti laikomas tamsioje patalpoje, kuri yra pakankamai izoliuota nuo garso,“ – rašo portalas ALFA ir priduria, kad teismo procesas prisidėjo po to, kai minėto gaidžio ir jo šeimininko kaimynystėje gyvenantys žmonės pateikė vaizdinius ir garsinius įrašus, kuriuose galima girdėti paukštį giedant vidutiniškai po 10-14 kartų per valandą. – „Vienu konkrečiu atveju, užfiksuotas „rekordinis“ giedojimas: 44 kartai per valandą, arba maždaug kas pusantros minutės. Kitas kaimynas pateikė vaizdo įrašą, rodantį, kad iš jo namų su uždarytais langais užfiksuotas 84 decibelams (panašaus garsumo kaip važiuojantis sunkvežimis) prilygstantis gaidžio giedojimas, kurį jis išmatavo su mobiliojo telefono programėle, nors teismo nuomone, tai nėra patikimas įrodymas dėl kitų pašalinių garsų buvimo pateiktame įraše“.
Tiesa, teismas atmetė prašymą nugriauti pačią vištidę, kurioje gyvena triukšmaujantis gaidys, nors ji ir pastatyta be leidimo. Pasakojime priduriama, kad tai nėra unikalus teisinis procesas: panašiu „nusikaltimu“ buvo kaltinamas vienas gaidys iš pietvakarių Prancūzijoje esančio Ročeforto miestelio.
Gintaras Bielskis
oi kaip man patiko !