Kernavėje įsikūrusi Henriko ir Loretos Orakauskų galerija dalyvauja Didžiajame žygyje po Baltijos šalis. Taip vadinasi Lietuvoje, Latvijoje ir Europoje rengiamas projektas, siūlantis keliautojams apsilankyti trisdešimtyje įdomiausių lankytinų objektų, po 10 – kiekvienoje šalyje. Įsiamžinę kuriame nors objekte, keliautojai gali siųsti savo nuotraukas organizatoriams ir laimėti puikių prizų.

Penktadienio rytą paaiškėjo, kad nedaug trūko, jog Kernavėje apsilankę keliautojai būtų neberadę pagrindinio galerijos akcento – vandenį iš rieškučių pilančio Piligrimo skulptūros. Šis įspūdingas meno kūrinys seniai tapo ne tik galerijos, bet ir Kernavės simboliu, viešojoje erdvėje yra atpažįstamas daugelio meno gerbėjų. Atsisėdusį minutei pailsėti keliautoją gali pamatyti albumuose, knygose, internete, atvirukuose…

Taigi ryte pabudę Orakauskai pastebėjo, kad lietingą naktį bandyta šią skulptūrą pagrobti. Nežinomi nusikaltėliai “Piligrimą” nuplėšė nuo imitacijos šulinio, ant kurio jis buvo pasodintas, nuvilko apie 5 metrus kieme esančios automobilių aikštelės link, tačiau ten savo kėslų kažkodėl atsisakė ir skulptūrą paliko. Skaityti daugiau »

Danutę Pukanasienę inspektorius Vytautas Inčiūra surado darbovietėje.

Žmogau, ar sutvarkei apleistą savo žemės sklypą?!

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ėmėsi iniciatyvos pagaliau išsiaiškinti, kodėl Lietuvoje tiek daug apleistos žemės plotų, kas jų šeimininkai, imtis priemonių, kad tokia situacija pagerėtų. Valstybinis augalų inspektorius Vytautas Inčiūra kasdien važinėja po Širvintų ir Ukmergės rajonų laukus ir aiškinasi, kur, kas, kodėl apleido žemę? Radęs apleistos žemės sklypą inspektorius klausinėja arčiau gyvenančių žmonių – gal jie žino, kieno tai žemė, kur gyvena jos šeimininkas.

Apie blogai veikiančią sistemą, įgalinančią greitai ir efektyviai rasti tokių žemių šeimininkus, viliuosi parašyti straipsnių ciklą artimiausiuose “Širvintų krašto” numeriuose. Šį sykį pakalbėkime apie paprasčiausius atvejus ir priemones apsileidusiems šeimininkams sudrausminti.

Inspektorius Vytautas Inčiūra sako nelinkęs švaistytis baudomis. Jis mano, kad daug svarbiau yra įtikinti žmones, perspėti, išaiškinti, kad taip elgtis negalima. Baudos – kraštutinė priemonė, kai pasirodo, kad jokie perspėjimai nepadeda. Skaityti daugiau »

Mūsų nameliuose buvo šilta ir jauku gyventi.

Keliaujame po gimtąjį kraštą

“Du ratai” vėl rieda…

(Tęsinys. Pradžia Nr. 45)

Už kelto pasukome į dešinę. Mus pasitiko aukštos žolės – per jas tik mūsų galvos tesimatė. Sunku buvo įžiūrėti ir tarp tankių krūmokšnių po kojomis vingiuojantį apžėlusį takelį. Mūsų laimei, jis greitai baigėsi, ir mes, lengviau atsikvėpę, įvažiavome į pušyną. Važiuoti miško keliuku – vienas malonumas. Galima važiuoti ir vorele, ir vienam šalia kito, tačiau svarbiausia – nebereikia mašinų bijoti! Tai vienas iš didžiausių lauko ar miško keliukų pranašumų. Žinoma, yra ir negerų dalykų: smėliukas, kuris būna ypač pavojingas leidžiantis nuo stataus kalno ties posūkiais, o kylant į viršų reikalauja papildomų jėgų; medžių šaknys ir akmenys, kurios taip krestelį, kad kartais daiktai iš krepšių iššoka; styrančios tų pačių medžių šakos, visą laiką puolančios iš pasalų ir geriausiu atveju besitaikančios prakaitą nuo veido nubraukti, o blogiausiu – akį iškabinti. Skaityti daugiau »

Ar įrengiant šią pralaidą tikrai buvo išsiversta su beveik 20 tūkstančių litų?

Praėjusį trečiadienį į “Širvintų krašto” redakciją paskambinusi moteris guodėsi, kad paprastam žmogui sulaukti kokios nors pagalbos iš valdžios beveik neįmanoma: tai lėšų nėra, tai dar kažkas trukdo. O štai valdžioje sėdinčiųjų giminaičiai, esą, viską gauna lyg ant sidabrinės lėkštutės. “Ar matėte, kaip Gelvonėlių kaime sutvarkytas keliukas, vedantis į M. Pakalnienės sodybą? O kokia graži pralaida padaryta? Tikriausiai visam rajone tokios nerasite. Atvažiuokite ir patys viską pamatysite,” – susijaudinusi kalbėjo rajono gyventoja.

Iš tikrųjų, pralaidai keliuke, vedančiame į M. Pakalnienės sodybą, sunku rasti lygių. Matyt, ne tik darbai gerai atlikti, bet ir vaizdas iš tiesų įspūdingas. Norėdami išsiaiškinti, kaip viskas yra iš tikrųjų, ar kartais čia nėra supainioti viešieji ir privatūs reikalai, kreipėmės į Širvintų rajono Savivaldybę. Sulaukėme Infrastruktūros skyriaus vedėjo Roberto Bartulio atsakymų.
Skaityti daugiau »

Šią savaitę J. Janonio gatvė buvo tikrai remontuojama. Netrukus ji bus perasfaltuota. O, sako, krizė, pinigų nėra...

Dienos tema

Praėjusį rajono tarybos posėdį svarstytas reikalas “Dėl Širvintų rajono savivaldybės kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis finansuojamų 2010 metais objektų sąrašo”. Lėšų skirta nedaug – vos 1 milijonas 66 tūkstančiai 6 šimtai litų. Suprantama, sunkmetis, krizė.

Mažiausiai lėšų skirta kaimų kelių duobėms užtaisyti, greideriuoti, žvyruoti: Alionių seniūnijai – 13,7 tūkstančio litų, Čiobiškio – 13,4 tūkstančio litų, Gelvonų – 22,4 tūkstančio litų, Jauniūnų – 28,5 tūkstančio litų, Kernavės – 8,9 tūkstančio litų, Musninkų – 15,3 tūkstančio litų, Širvintų seniūnijos – 49,3 tūkstančio litų, Zibalų – 17,8 tūkstančio litų.

Šiek tiek daugiau pinigų skirta Širvintų miestui. 35,9 tūkstančio litų skirta įvažiavimams į Vilniaus gatvės 17-ojo ir 19-ojo namų kiemus (75 metrai), 25 tūkstančiai litų – įvažiavimui į Savivaldybės automobilių stovėjimo aikštelę (75 metrai), net 132 tūkstančiai litų – Janonio gatvės perasfaltavimui (260 metrų).
Skaityti daugiau »

Balandžio 19-21 dienos

Per šias dienas išblaivėti į Širvintų rajono policijos komisariatą buvo pristatyti 4 asmenys: du jų šlitinėjo, vienas griuvinėjo, o dar vienas – gulėjo viešojoje vietoje.

Neblaivių vairuotojų neišaiškinta, bet Viešosios policijos patruliai išaiškino 19 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų.

Policija pradėjo ikiteisminių tyrimų. Balandžio 19-ąją užregistruotas Panevėžio miesto gyv. J.L. skundas, kad Širvintų rajone, kelyje Panevėžys-Vilnius, automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo apvogtas automobilis “Renault Megane Scenic” – pavogti automobilio ratai bei kitos detalės. Žala nustatinėjama.

Trečiadienį užregistruotas Širvintų miesto gyv. J.Š. skundas dėl pagrobto automobilio. Materialinė žala – 35 tūkst. litų.

Tą pačią dieną užregistruotas ir VĮ “Ukmergės miškų urėdija” atstovo skundas dėl Širvintų seniūnijoje esančio Krikštėnų girininkijos miško savavališko kirtimo. Materialinė žala – 1660 litų 10 centų. Skaityti daugiau »

Post scriptum

Rankose laikau Demokratinės politikos instituto (tų institutų dabar – kaip pridergta) popierių. Jame kviečiami “visi neabejingi pasaulio istorijai ir žmogiškajam skausmui šių metų vasario14 d., 12 val., LR Seimo Europos informacijos biure susipažinti ir prisiminti Kalnų Karabacho tragediją.” Įvadinį žodį tars seimūnai Mantas Adomėnas, Egidijus Vareikis, Dalia Kuodytė. Visi konservatoriai. Tik… tai organizuoja Azerbaidžano Respublikos ambasada. Kompanijos “Justice for Khojaly” koordinatorė Lietuvoje kažkokia Eva Luka.

Atgimimo pradžioje Kalnų Karabachas mums siejosi su armėnų kova už laisvę. Ir jie, ir mes buvome vadinami separatistais. Dabar viskas išversta atvirkščiai? Atseit armėnai smaugia azerus? Taip, Armėnija neturi nei dujų, nei naftos, ką turi azerai. Mūsų biznieriai ten įkūrė klestinčius maisto prekių marketus. Ten niekas neskaičiuoja milijonų net Eurovizijos dalyviui… Bet kokį velnią čia raugia konservatoriai? Ar tik kaip skalikai lekia pirma kinkinio? Ten, pas azerus, esamos ar būsimos NATO karinės bazės? Kaip už skalijimą apie demokratiją Baltarusijoje, Ukrainoje, Gruzijoje atitinkamiems tipams mokami pinigai?.. Taip šluostomos kojos į mūsų istoriją, į Armėnijos, į Ukrainos, “kusy” – ir lojama ant Baltos Rusios. Ko praėjusį pavasarį į Vilnių be kvapo buvo atlėkusi Angela Merkel? Kad pritildytų? Vizito niekas nekomentavo… Tai mūsų neliečia? Klystat, ponai, mes – pasaulio kontekste. Ir nors stebėkim atvirom akim, jeigu pakeist nieko negalim. Gaudydami žuvį savam prūde nematom artėjančio cunamio. “Ir nėra čia ko krūpčioti,- šnypštė Landsbergis. – Globalizacija bus.” Skaityti daugiau »

Foto reportažas

Merginų vokalinis ansamblis iš Medžiukų (vadovė J.Kasparienė) žiūrovų simpatijas pelnė dainomis "Brangiausia žemė" ir "Dar nežinia".

Anot seniūno, iš šių aptrešusių medžių malkos nekokios, todėl ir atrasti medžių pjovėją buvo nelengva.

Bartkuškio gyvenvietės centre auga šimtametės tuopos. Daugelis jų jau tiek aptrešusios, kad iškilo pavojus aplinkinių saugumui. Juo labiau, kad vieną tuopą vėtra nuvertė. Su kolektyviniu prašymu bartkuškiečiai kreipėsi į Jauniūnų seniūnijos seniūną Vidmantą Grinį, kad pasirūpintų tuo reikalu. Seniūnas sako, iš pradžių dėl medžių nupjovimo kreipėsi į vieną firmą. Šioji užsiprašė 400-600 litų už vieną medį. Iš viso už medžių nupjovimą būtų reikėję sumokėti apie 2700 litų. Anot seniūno, tai – dideli pinigai ir ne krizės metu, o dabar – tiesiog nerealūs. Taigi seniūnas ėmėsi ieškoti kitų būdų problemai išspręsti.

- Kalbinau vieną, kitą bartkuškietį, – sako Vidmantas Grinis. – Norinčių nebuvo. Juk ne taip paprasta vidury gyvenvietės nupjauti didžiulius medžius, nugenėti šakas, jas išvežti. Žodžiu, sutvarkyti viską kaip reikiant – reikia ir jėgų, ir laiko. Pagaliau pavyko prikalbinti žmogų, kad imtųsi šio darbo. Už malkas padirbėti daugiau norinčių nebuvo – esą dėl tokio prasto kuro neapsimoka vargti. Skaityti daugiau »