Sveikatos raštingumo instrumentai Gelvonų gimnazijoje

Paprastai raštingumo sąvoką suprantame kaip gebėjimą skaityti ir rašyti. Tačiau vartojama ir platesnė raštingumo sąvokos reikšmė – nusimanymas tam tikroje srityje. Sveikatos raštingumas suprantamas kaip gebėjimas ieškoti ir suprasti įvairiais informacijos kanalais perduodamą informaciją apie sveikatą. Išskiriami keli tokio raštingumo tikslai: pasiekti, gauti aktualią sveikatos informaciją, ją suprasti, kritiškai įvertinti, atsirinkti tai, kas svarbu ir visa tai panaudoti, pritaikyti.

Itin pabrėžiamas sveikatos raštingumo vaidmuo mokyklinio ugdymo kontekste, siekiant pagerinti mokinių ir švietimo darbuotojų fizinę bei psichinę sveikatą. Mokytojams ir mokyklų direktoriams tenka svarbus vaidmuo stiprinant mokyklos bendruomenės sveikatą. Jie yra labai svarbūs sveikatos raštingumo ugdymo mokykloje ir klasėje dalyviai bei pagalbininkai.

Sveikatos raštingumas Širvintų r. Gelvonų gimnazijoje ugdomas dviem kryptimis: per pamokas ir ne pamokų metu, t. y. per pertraukas, socialinėje – pilietinėje, užklasinėje, neformalių užsiėmimų veikloje. Apie švaros, tvarkos, poilsio svarbą nuolat kalbama per pamokas, klasės valandėles, būrelius, pertraukų, išvykų ir pan. metu. Mokinių švietimu sveikatos klausimais rūpinasi visa bendruomenė, tai nėra tik vieno mokytojo ar darbuotojo atsakomybė, juk gera sveikata pirmiausia ir prasideda nuo rūpinimosi vienas kitu. Ypač daug apie atsakomybę kalbėta pandemijos metu.

Mokykloje nuo pat mažų dienų mokiniai mokomi higienos įgūdžių. Mokytojos kartu su sveikatos priežiūros specialiste organizuoja pamokėles, klasės valandėles apie asmens higieną: rankų plovimą, dantukų priežiūrą, švaros palaikymą tiek asmeninėje, tiek bendrai naudojamoje erdvėje, drabužių keitimą ir pan. Ugdomi ne tik higienos įgūdžiai, bet ir sveikas požiūris į maistą. Svarbų vaidmenį šia tema vaidina valgykla. Pagal specialiai parengtas rekomendacijas rengiami patiekalai, stengiamasi pagal galimybes maitinti kuo įvairiau, sveikiau. Mokiniams, vykstant į įvairias išvykas, įdedamas maistas, kad nebūtų alkani, mažiau maitintųsi greitojo maisto užkandinėse siūlomais patiekalais.

Svarbus vaidmuo ugdant sveikatos raštingumą tenka ir popamokinės veiklos bei pamokų lauko erdvėse organizatoriams. Nors pagrindinis tokių pamokų ir veiklų tikslas – ugdyti(s) netradicinėse erdvėse, tačiau tuo pačiu ugdomas ir sveikatos raštingumas. Atšilus orams, norisi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, vaikams sunku išsėdėti saulės prikaitintose klasėse, todėl mokytojai organizuoja veiklas atvirose erdvėse, kurių mokykloje nemažai. Lauko klasėse mokomasi, atliekami įvairūs eksperimentai. Be pamokų lauko klasėse organizuojami ir žygiai į gamtą. Atsižvelgiant į mokinių amžių, fizines galimybes, parenkamas atitinkamas maršrutas, lankytini objektai. Žygių metu įgyjami iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi įgūdžiai: kaip nenudegti saulėje, apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimo, ką apsivilkti, apsiauti, kokio maisto pasiimti, ko nevalgyti ir negerti, kaip saugoti aplinką, kuri mums teikia tiek daug naudos. Netradicinių veiklų metu mokoma gerbti vienas kitą, padėti sudėtingose situacijose: pasiklydus, susižeidus, pervargus ir pan. Veikla gamtoje labai svarbi: ugdomas sveikas požiūris, etiškas ir atsakingas elgesys, pilietiškumas ir gebėjimas siekti lygybės tikslų.

Sveikata dažnai suprantama kaip fizinis aktyvumas ir pajėgumas, bet labai svarbi psichinė ir emocinė sveikata. Mokiniai kasdien patiria daug streso dėl mokymosi, santykių su tėvais, draugais, mokytojais ir pan. Savaime suprantama, kad tai neigiamai veikia psichinę ir emocinę būklę. Gimnazija, siekdama padėti mokiniams, organizuoja pokalbius su socialine pedagoge, psichologe, įvairias draugiškumą ir toleranciją skatinančias akcijas, vykdo žalingų įpročių prevencinius renginius.

Gebėjimas pasirūpinti savo emocine sveikata turi glaudų ryšį su fizine sveikata – atsparumu ligoms. Mūsų fizinis imunitetas didele dalimi priklauso nuo emocinės būsenos, todėl mokykla stengiasi rasti tinkamų būdų emocinei pusiausvyrai palaikyti.

Sveikatos raštingumą svarbu skatinti kuo jaunesniame amžiuje, nes šis raštingumas – tai daugiau nei gebėjimas skaityti instrukcijas ir užregistruoti pas gydytoją. Jis reiškia žinių, asmeninių įgūdžių ir pasitikėjimo lygį, siekiant pagerinti asmeninę ir bendruomenės sveikatą, keičiant asmeninį gyvenimo būdą ir gyvenimo sąlygas. Sveikatos raštingumas turi įtakos mokymosi rezultatams ir pasiekimams, akademinėms kompetencijoms. Sveikatos raštingumo ugdymas mokykloje prisideda ir mažinant visuomenės sveikatos nelygybę. Sveikatos raštingumas, ypač kritinis, suteiks vaikams ir paaugliams galimybę keisti socialinius, ūkinius, kultūrinius ir politinius sveikatos veiksnius.

Mokytoja Jurgita Kancerevičienė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top