Laimėtas konkursas – naujų darbų startas

Širvintų kultūros centro direktorė Rytė Bareckaitė: „Tikiu, kad darni ir stipri komanda gali viską.“

Birželio 3 dieną įvyko konkursas Širvintų rajono savivaldybės Kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti. Jį laimėjo Rytė Bareckaitė, nuo praėjusių metų laikinai ėjusi Širvintų kultūros centro direktoriaus pareigas. Sveikindami naująją vadovę, linkėdami jai sėkmės, susitelkimo ir gerų darbo rezultatų, prašome atsakyti į keletą klausimų.

– Turėjote puikų darbą didmiestyje, džiaugėtės kaip ir dauguma jaunų žmonių sostine. Kodėl  nusprendėte grįžti į provinciją ir tapti Širvintų kultūros centro direktore?

– Galimybių dideliame mieste visada yra daugiau, tačiau aš esu mažo miesto vaikas. Man patinka čia, patinka stiprus bendruomeniškumo jausmas. Jeigu žmogus nori, jis save realizuoti gali ir mažame mieste. Širvintos yra mano gimtinė, savas kraštas širdžiai ir būtent jame norisi daryti gera, kurti ateitį sau ir savo vaikams.

–  Tapote tikrąja Kultūros centro vadove. Su kokia vizija ateinate dirbti? Ką planuojate nuveikti, ką tobulinti?

– Efektyviai vykdydama Kultūros centrui priskirtas funkcijas, sieksiu gerinti Kultūros centro įvaizdį suteikiant kuo kokybiškesnes kultūros paslaugas, žinoma, įnešti naujovių, dirbti taip, kad žmonės norėtų ateiti į Kultūros centrą ir praleisti čia savo laisvalaikį ne tik kaip žiūrovai, bet ir kaip kultūrinio, kūrybinio proceso dalyviai, kad tobulėtų, kurtų drauge su mumis. Būtent Kultūros centras turi būti moderni, demokratiška, atvira visuomenei, daugiafunkcinė įstaiga, kokybiškai tenkinanti kiekvieno rajono gyventojo kultūrinių paslaugų poreikius.

– Laimėjote konkursą ir užimate labai atsakingas pareigas. Ar jaučiatės  laiminga? Ar menas gali padaryti žmogų laimingą?

– Laimės jausmas susideda iš daugelio komponentų. Menas padeda žmonėms suartėti su gėriu, grožiu, dora ir kitais teigiamais dalykais. Juk net dauguma menininkų įrodė, kad būtent meninė veikla labiausiai ugdo dorovingumą, jautrumą, gerumą, kūrybiškumą bei estetinius jausmus. Visa tai daro teigiamą įtaką žmogaus būsenai, tad ir leidžia jaustis laimingai… Kartu su šia laime prisiėmiau ir tikrai didelę atsakomybę, tad, laimėjusi konkursą, nepuoliau džiūgauti, ramiai priėmiau žinią suprasdama, kad tai tik naujų darbų startas.

– Kultūros namai – tai ta vieta, kur kunkuliuoja muzika, šokis, daina, puoselėjamas grožis ir gėris. Tikrai gražūs įspūdžiai išlikę apie Rudens šventę, Eglutės įžiebimo staigmenas, Vaikų dienos šventę, koncertus Motinos, Tėvo dienos proga bažnyčioje. Kaip Jums pavyko per metus laiko kultūros renginius padaryti patrauklesnius ir smagesnius?

– Iš tikrųjų gera kultūrinė aplinka suteikia daug galimybių žmonėms patirti ir suvokti meno apraiškas, tad svarbu, kad kiekvienas įprastų jomis žavėtis ir išmoktų atskirti, kas yra gera ir gražu. Į kiekvieną šventę Kultūros centro kolektyvas įdeda labai daug širdies ir darbo. Tik reikia jais tikėti ir leisti kurti, veikti. Skatinu darbuotojus garsiai svajoti, išsakyti nuomonę, ištrinti iš galvos mintis, kad „negalime, nepajėgsime, trūks laiko, jėgų, lėšų, nepavyks, neįmanoma“. Tikiu jais, visuomet kviečiu kalbėti asmeniu MES. Nes iš tiesų tikiu, kad darni ir stipri komanda gali viską. Ieškome būdų, galimybių veikti, labai jaučiame rajono vadovybės pritarimą, palaikymą bei paramą, todėl visi kartu galime džiaugtis rezultatais.

– Esate dar ir mama. Ką manote apie Širvintų vaikų užimtumą? Ar vaikams pakanka kultūrinių renginių, ar yra pakankamai šokių, dainavimo, muzikavimo būrelių?

– Taip, esu mama, todėl suprantu kultūrinių paslaugų svarbą mažiesiems. Jaunoji karta privalo turėti galimybę pažinti ir „vartoti“ kultūrą. Nuo jauno žmogaus kūrybiškumo priklauso kultūros kaita bei tęstinumas. Man dirbant Kultūros centre atsirado ne viena pasiūla jaunajam kultūros paslaugų gavėjui bei vartotojui. Siekiant išsaugoti ir perimti savo krašto tradicijas, sukurtas vaikų folkloro ansamblis (vadovė Kristina Stankevičienė), kuriame puoselėjama Širvintų krašto ir Aukštaitijos regiono dainos, rateliai, žaidimai, šokiai, instrumentinė muzika, pasakojimai ir smulkioji tautosaka. Šiandien kolektyve jau 24 nariai. Taip pat atsirado nemokami  pramoginiai šokiai 14-17 metų jaunimui (vadovas Liudvikas Verikas). Dar visai neseniai pradėjo kurtis Kultūros centro mėgėjų teatras (vadovas Vaidas Lengvinas), laukiame tiek jaunimo, tiek ir vyresniųjų. Jau nuo seno veikia šiuolaikinio šokio grupė (vadovė Odeta Žinienė). O nenorintys groti, dainuoti, šokti, tačiau norintys organizuoti įvairius kultūros renginius visada laukiami tapti Kultūros centro savanoriais (vadovė Rasa Rybkienė). Būrelių, užsiėmimų yra ir tikrai bus.

– Kaip sekasi darbuotojams, kurie vadovauja prie Širvintų kultūros centro esantiems filialams? Kaip vertinate jų veiklą?

– Kartą jau minėjau, kad tai darbui pasiaukoję žmonės, kurie neskaičiuoja laiko ir jėgų. Visi filialų vedėjai yra verti pačios nuoširdžiausios padėkos ir pagyros. Kultūros centro filialai – tai mažieji kultūros židinukai, kiekvienam prieinami, prisitaikantys prie vietinių gyventojų poreikių. Kiekvienas filialas savitas, turintis savo tradicijas bei papročius. Būti filialo vedėju – nemenkas iššūkis. Šie žmonės – tai ir menininkai, ir scenarijų autoriai, ir renginių organizatoriai, ir vedėjai, ir pedagogai, ir psichologai, ir scenografijų kūrėjai. Tad ačiū jiems visiems, linkiu neprarasti to entuziazmo bei noro eiti tik pirmyn.

– Kultūros centre atsiranda vis daugiau estetiškų erdvių. Kada pagaliau bus baigtas Kultūros centro remontas?

– Džiaugiamės kiekviena sutvarkyta erdve ir ypač tuo, kad merės Živilės Pinskuvienės iniciatyva bus įrengtas vidinis Kultūros centro ir Viešosios bibliotekos kiemelis. Smagu, kad pradėti šios naujos, šiuolaikiškos, išskirtinės viešosios erdvės, skirtos tiek kameriniams, tiek pramoginiams renginiams, kūrimo darbai. Na, o Kultūros centro remonto darbai pagal sutartį su rangovais turėtų būti baigti iki 2016-ųjų pabaigos.

– Su kokiomis mintimis pradedate naują darbo dieną?

– Kiekviena diena – tai nauja pradžia. Nėra tokio dalyko kaip tobula diena. Kiekviena diena yra tokia, kokia buvo laukiama… Jeigu ji prasta, tai dėl mūsų tokio įsitikinimo. Jei gera, tai todėl, kad mes tuo tikime. Kiekvieną dieną aš pasitinku planuodama naujus darbus ir tikėdama, kad jie bus įgyvendinti.

– Ačiū už pokalbį.

Romas Zibalas